Ką internetas žino apie mus?

Publikuota: 2011 m. gegužės 17 d. antradienis

Šaltinis: www.computerbild.lt

Praleidę vos kelias minutes, internete apie save galime sužinoti daugybę svarbių dalykų – su kuo bendraujame, ką veikiame, kaip atrodome. Deja, šiuos duomenis galime matyti ne tik mes, bet ir pašaliniai asmenys. Kaip to išvengti?

Kodėl informacija internete yra pavojinga?
Todėl, kad ją gali aptikti žmonės, kurie neturėtų apie ją žinoti:
Būsimi darbdaviai. Daugelis atrankos specialistų patikrina, ką pretendentai veikia socialiniuose tinkluose. Radę kompromituojančių vakarėlių nuotraukų ar „šmaikščių“ pasisakymų, jie gali pasirinkti kitą kandidatą.
Nusikaltėliai. Jie dažnai renka informaciją internete tam, kad galėtų savo juodus darbus atlikti apsimesdami kitais asmenimis.
Bendradarbiai. Nesąžiningi kolegos gali paviešinti, jų manymu, juokingą informaciją, iškeldami pavojų mūsų karjerai.

Kiekvieną dieną į internetą keliame nuotraukas, filmukus, rašome komentarus ir bendraujame su draugais. Daugybė interneto svetainių renka informaciją apie mus. Daugiausiai privačių duomenų paskelbiama socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“. Visa bėda, kad paviešintą informaciją labai sunku, o neretai ir neįmanoma pašalinti iš interneto. Naršydami dažniausiai nė nesusimąstome, kai kuri nors interneto svetainė, el. parduotuvė ar socialinis tinklas pasiūlo užpildyti anketą. Juk atrodo, kad jie prašo labai mažai duomenų, iš kurių apie mus praktiškai neįmanoma nieko sužinoti. Deja, vos per kelias minutes, naudodami paieškos sistemas, galime tokius informacijos fragmentus sujungti į visumą. Dažniausiai pavyks nustatyti asmens el. pašto adresą, telefono numerį, o neretai ir gyvenamosios vietos adresą. Ką apie žmones gali papasakoti internetas?

Ar internete galima rasti informacijos apie mane?
Tikriausiai taip. Dažniausiai paliekame pėdsakus, bendraudami socialiniuose tinkluose. Štai keletas pavyzdžiui:
● Mūsų nuotrauka „Facebook“ profilyje. Ją mato kiekvienas lankytojas.
● „Amazon“ el. parduotuvės norimų pirkinių sąrašas yra rodomas „Google“ paieškos rezultatuose.
● Daugelyje forumų paskelbta informacija ir komentarai yra prieinami visiems, netgi neregistruotiems vartotojams.
● Mūsų draugų į internetą įkeltos ir mūsų vardu pažymėtos nuotraukos.Jos gali būti paskelbtos viešai be mūsų žinios.

Kaip sužinoti, kokia informacija yra skelbiama?
Paprasčiausias būdas – įrašyti savo vardą ir pavardę „Google“ interneto paieškoje. Rezultatai gali priblokšti. Tik nedaugelis laimingųjų gali pasigirti, kad „Google“ apie juos visai nieko nežino.

Ar internete galima išlikti anonimu?
Taip, nors tai padaryti gana sunku. Kokių taisyklių turėtų laikytis kiekvienas internautas?

1. Apsaugokime duomenis socialiniuose tinkluose. Nuolatos kontroliuokime, kas gali matyti mūsų paskelbtą informaciją. Socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“, nuolat atsiranda naujų funkcijų. Dažniausiai joms priskiriamą informaciją pagal nutylėjimą gali matyti visi, kas tik nori.
2. Neskelbkime tikros informacijos ten, kur jos nereikia. Būtinai sugalvokime slapyvardį ir susikurkime papildomą el. pašto dėžutę. Juos galėsime naudoti įvairiuose forumuose ir registracijos anketose. Venkime skelbti savo gimimo datą. Mat ji leis nusikaltėliui lengviau atspėti mūsų asmens kodą, reikalingą pasirašant įvairius dokumentus. Jokiu būdu nenurodykime savo tikro vardo ir pavardės kartu su gimimo data.
3. Tikrinkime, ką skelbia mūsų draugai. Nuolatos tikrinkime, ką internete veikia mums artimi žmonės, galbūt jie į internetą įkėlė mus kompromituojančių filmukų ar nuotraukų.
4. Apsaugokime nuotraukas. Prieš keldami nuotraukas į internetą, įsitikinkime, kad ištrynėme informaciją apie tai, kokioje vietoje jos buvo nufotografuotos (tai leidžia padaryti nuotraukų redagavimo programos). Keldami nuotraukas į „Facebook“, atjunkime fotografavimo vietos nustatymo funkciją.
5. Patikrinkime, ką apie mus randa interneto paieška. Tai labai geras būdas, leidžiantis nustatyti, ar internete nepasirodė mums svarbi informacija.

Šaltinis: computerbild.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Pagyvenę žmonės vis dažniau naudojasi socialiniais tinklais

Įvairūs socialiniai projektai tampa vis populiaresni tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. skaityti »

Rinkdamiesi paslaugų teikėją, lietuviai internetu pasitiki taip, kaip artimuoju

Tyrimų bendrovės „Berent“ atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai, rinkdamiesi paslaugų teikėją, naudingą ir reikiamą informaciją internete randa taip pat dažnai, kaip ir naudodamiesi šeimos narių ar draugų rekomendacijomis. skaityti »

„Twitter“ tinkle atsiranda „skundų“ mygtukas

Populiarus tinklas „Twitter“ priėmė sprendimą dėl naujos funkcijos. skaityti »

Smurtiniai vaizdo žaidimai sukelia agresiją

Naujausi tyrimai atskleidė, kad žmonės, žaidžiantys kompiuterinius žaidimus, sunkiai kontroliuoja emocijas, ypač pykčio protrūkius. skaityti »

Dažniausias slaptažodis – mylimo augintinio vardas

Kompanijos „Google“ tyrimas atskleidė, kad žmonės linkę savo duomenis apsaugoti naudodami mylimų augintinių vardus. skaityti »

„Vikipedija“ supaprastino redagavimo funkciją iš mobiliųjų įrenginių

Didžiausia virtuali enciklopedija „Vikipedija“ išleido naują instrumentą, palengvinantį naudotojams straipsnių redagavimo funkciją. skaityti »

„E. pristatymas“ – susirašinėjimo paštu alternatyva

Š. m. birželį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pristatė naują elektroninę paslaugą „E. pristatymas“ (www.epristatymas.lt), kuria naudodamiesi šalies fiziniai bei juridiniai asmenys gali keistis dokumentais ir informacija elektroninėje ardvėje, išvengdami papildomo laiko ir sąnaudų reikalaujančio susirašinėjimo tradiciniu paštu. skaityti »

Internetu naudojosi 99,7 proc. įmonių

2013 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik visos (99,7 proc.) gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis infor­ma­cinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis. skaityti »

Grafenas padės didinti interneto spartą

Bato ir Ekseterio universitetų tyrėjai neseniai pademonstravo, kaip keli vienas ant kito sudėti grafeno sluoksniai gali atlikti naujos kartos optinių perjungiklių funkciją. skaityti »

Lietuviai internete – aktyvūs skaitytojai, bet vangūs pirkėjai

Europos Komisijos (EK) duomenimis, net 92 proc. Lietuvos interneto naudotojų skaito elektroninius laikraščius bei žurnalus ir yra aktyviausi šios paslaugos naudotojai Europoje (ES vidurkis – 61 proc.). Taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai internetu atliekame bankines operacijas, skambiname, tačiau gerokai rečiau perkame. skaityti »