Ką internetas žino apie mus?

Publikuota: 2011 m. gegužės 17 d. antradienis

Šaltinis: www.computerbild.lt

Praleidę vos kelias minutes, internete apie save galime sužinoti daugybę svarbių dalykų – su kuo bendraujame, ką veikiame, kaip atrodome. Deja, šiuos duomenis galime matyti ne tik mes, bet ir pašaliniai asmenys. Kaip to išvengti?

Kodėl informacija internete yra pavojinga?
Todėl, kad ją gali aptikti žmonės, kurie neturėtų apie ją žinoti:
Būsimi darbdaviai. Daugelis atrankos specialistų patikrina, ką pretendentai veikia socialiniuose tinkluose. Radę kompromituojančių vakarėlių nuotraukų ar „šmaikščių“ pasisakymų, jie gali pasirinkti kitą kandidatą.
Nusikaltėliai. Jie dažnai renka informaciją internete tam, kad galėtų savo juodus darbus atlikti apsimesdami kitais asmenimis.
Bendradarbiai. Nesąžiningi kolegos gali paviešinti, jų manymu, juokingą informaciją, iškeldami pavojų mūsų karjerai.

Kiekvieną dieną į internetą keliame nuotraukas, filmukus, rašome komentarus ir bendraujame su draugais. Daugybė interneto svetainių renka informaciją apie mus. Daugiausiai privačių duomenų paskelbiama socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“. Visa bėda, kad paviešintą informaciją labai sunku, o neretai ir neįmanoma pašalinti iš interneto. Naršydami dažniausiai nė nesusimąstome, kai kuri nors interneto svetainė, el. parduotuvė ar socialinis tinklas pasiūlo užpildyti anketą. Juk atrodo, kad jie prašo labai mažai duomenų, iš kurių apie mus praktiškai neįmanoma nieko sužinoti. Deja, vos per kelias minutes, naudodami paieškos sistemas, galime tokius informacijos fragmentus sujungti į visumą. Dažniausiai pavyks nustatyti asmens el. pašto adresą, telefono numerį, o neretai ir gyvenamosios vietos adresą. Ką apie žmones gali papasakoti internetas?

Ar internete galima rasti informacijos apie mane?
Tikriausiai taip. Dažniausiai paliekame pėdsakus, bendraudami socialiniuose tinkluose. Štai keletas pavyzdžiui:
● Mūsų nuotrauka „Facebook“ profilyje. Ją mato kiekvienas lankytojas.
● „Amazon“ el. parduotuvės norimų pirkinių sąrašas yra rodomas „Google“ paieškos rezultatuose.
● Daugelyje forumų paskelbta informacija ir komentarai yra prieinami visiems, netgi neregistruotiems vartotojams.
● Mūsų draugų į internetą įkeltos ir mūsų vardu pažymėtos nuotraukos.Jos gali būti paskelbtos viešai be mūsų žinios.

Kaip sužinoti, kokia informacija yra skelbiama?
Paprasčiausias būdas – įrašyti savo vardą ir pavardę „Google“ interneto paieškoje. Rezultatai gali priblokšti. Tik nedaugelis laimingųjų gali pasigirti, kad „Google“ apie juos visai nieko nežino.

Ar internete galima išlikti anonimu?
Taip, nors tai padaryti gana sunku. Kokių taisyklių turėtų laikytis kiekvienas internautas?

1. Apsaugokime duomenis socialiniuose tinkluose. Nuolatos kontroliuokime, kas gali matyti mūsų paskelbtą informaciją. Socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“, nuolat atsiranda naujų funkcijų. Dažniausiai joms priskiriamą informaciją pagal nutylėjimą gali matyti visi, kas tik nori.
2. Neskelbkime tikros informacijos ten, kur jos nereikia. Būtinai sugalvokime slapyvardį ir susikurkime papildomą el. pašto dėžutę. Juos galėsime naudoti įvairiuose forumuose ir registracijos anketose. Venkime skelbti savo gimimo datą. Mat ji leis nusikaltėliui lengviau atspėti mūsų asmens kodą, reikalingą pasirašant įvairius dokumentus. Jokiu būdu nenurodykime savo tikro vardo ir pavardės kartu su gimimo data.
3. Tikrinkime, ką skelbia mūsų draugai. Nuolatos tikrinkime, ką internete veikia mums artimi žmonės, galbūt jie į internetą įkėlė mus kompromituojančių filmukų ar nuotraukų.
4. Apsaugokime nuotraukas. Prieš keldami nuotraukas į internetą, įsitikinkime, kad ištrynėme informaciją apie tai, kokioje vietoje jos buvo nufotografuotos (tai leidžia padaryti nuotraukų redagavimo programos). Keldami nuotraukas į „Facebook“, atjunkime fotografavimo vietos nustatymo funkciją.
5. Patikrinkime, ką apie mus randa interneto paieška. Tai labai geras būdas, leidžiantis nustatyti, ar internete nepasirodė mums svarbi informacija.

Šaltinis: computerbild.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Pateikti prašymą patvirtinti kvietimą apsilankyti Lietuvoje galėsime elektroniniu būdu

2014 metų vasarį Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ketina baigti įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių asmens dokumentų išdavimo ir kitų elektroninių paslaugų kūrimas“. skaityti »

Du trečdaliai pasaulio lyderių diplomatiniams santykiams palaikyti naudoja „Twitter”

Tyrimas parodė, kad daugiau nei trys iš keturių (77,7%) pasaulio lyderių turi „Twitter“ paskyras, o daugiau nei du trečdaliai (68%) su savo kolegomis per „Twitter“ palaiko abipusius ryšius. skaityti »

„Facebook“ akcijos pakilo 18 proc.

„Facebook“ akcijos šoktelėjo 18 proc., nes gautas įmonės pelnas pranoko analitikų lūkesčius dėl didesnių, nei tikėtasi, mobiliųjų telefonų programėlių pardavimų. skaityti »

Lietuva skaitmeninėje Europoje

2013 m. birželį Europos Komisija paskelbė Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir vertinami valstybių narių laimėjimai informacinės visuomenės srityje 2012 m. skaityti »

Lietuva – viena ES lyderių pagal sparčiojo interneto infrastruktūrą ir jos panaudojimą

Pagal Europos Komisijos (EK) paskelbtus duomenis, Lietuva išlieka viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal sparčiojo plačiajuosčio interneto tinklo išplėtojimo rodiklius. skaityti »

„Facebook“ telefone naudojasi daugiau nei 100 mln. vartotojų

Visą pasaulį jungiantis socialinis tinklas „Facebook“ žiniasklaidai išplatintame pranešime skelbia, kad vis daugiau žmonių naudojasi šia mobilia programėle savo telefone. Naujausiais kompanijos duomenimis, naudotojų skaičius kasmet auga, dabar jų yra daugiau nei 100 mln. skaityti »

„Apple“ nusipirko kartografinę paslaugą „HopStop“

Kompanija „Apple“ įsigijo krtografinę paslaugą „HopStop“, naudotojams suteikiančią galimybę sudėlioti optimalius maršrutus keliauti po miestus visuomeniniu transportu, automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis. skaityti »

„Apple TV“ užima daugiau nei pusę vaizdo transliavimo internetu rinkos

Naujausio tyrimo, kurį atliko „Consumer Video Devices Market“, rezultatai rodo, kad „Apple“ multimedijos grotuvas užima 56 proc. rinkos. skaityti »

Popierinius statybos leidimus keis elektroniniai

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) įgyvendina ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su statybos dokumentų išdavimu ir statybos priežiūra, teikiamų bendradarbiavimo lygiu, kūrimas“, jį užbaigus statybų versle sumažės popierinių dokumentų. skaityti »

„Google“ paslauga „Street View“ jau leidžia pasižvalgyti ir iš Eifelio bokšto

Šią savaitę paskelbta, kad pagaliau „Street View“ paslaugoje prieinami vaizdai ir iš Eifelio bokšto. skaityti »