Apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis

Publikuota: 2015 m. vasario 20 d. penktadienis

Lietuvos gyventojų žinios apie pensijų sistemą skurdžios, lūkesčiai – atitrūkę nuo tikrovės, o veiksmai – vangūs. Pirmą kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis (angl. Retirement Readiness Index) Lietuvoje yra 3,3 iš 10. Latvijoje jis dar mažesnis – 2,9; Estijoje kiek geresnis – 3,6.

Pasirengimo pensijai rodiklį (PPR) lemia keturi pagrindiniai elementai: kiek gyventojai žino apie pensijas, kiek pasitiki pensijų sistema, kaip elgiasi rengdamiesi pensiniam amžiui ir ko galiausiai tikisi senatvėje.

Du trečdaliai niekada nesidomėjo, už kiek teks pragyventi senatvėje

„Tyrimas parodė, kad du iš trijų (69 proc.) respondentų niekada nesidomėjo, kokio dydžio bus jų pensija ir kokiu būdu ji kaupiama. Gyventojai suvokia, kad negali pasikliauti vien valstybės mokama pensija, jei tapę senjorais nori gyventi oriai, tačiau imtis realių veiksmų – delsia, kol nepriartėja senatvė“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė dr. Julita Varanauskienė.

Be to, ekspertė pastebi, kad nors lietuvių žinios apie pensijų sistemą (4,1 pagal dešimtbalę sistemą) įvertintos geriau negu kiti pasirengimo pensijai rodiklio elementai – pasitikėjimas pensijų sistema (3,6), elgsena rengiantis pensiniam amžiui (2,3) ir lūkesčiai (3,3), – turimos žinios apie pensiją labai dažnai yra neteisingos.

Kalbant apie lūkesčius, senatvėje lietuviai pageidautų gauti 78 proc. savo dabartinio darbo užmokesčio pensiją. „Tokie norai maždaug 1,7 karto atitrūkę nuo tikrovės. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taigi lietuviai žino, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau nenutuokia – kiek smarkiai. Kita vertus, Lietuvoje lūkesčiai realesni negu mūsų kaimynų latvių ir estų, kurie atitinkamai nurodo pageidaują gauti 93 ir 97 proc. algos pensijas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Dabartinė karta linkusi gyventi šiandiena

Norą gyventi tik šia diena pastebi ir psichologai.

„Turbūt visiems žmonėms yra būdinga savybė su tolimesne ateitimi susijusius sprendimus daugiau ar mažiau atidėlioti. Ypač, jei dėl neapibrėžtos naudos senatvėje jau šiandien tenka atsisakyti dalies pajamų. Tokie sprendimai itin sunkūs „dabartistams“, gyvenantiems šia akimirka. Žmogui atrodo, kad ateitis dar labai toli, o sprendimai dėl pensijos – labai neaiškūs ir rimti“, – sako Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentas dr. Antanas Kairys.

Pasak jo, kaupimą pensijai palengvintų, jei žmonėms reiktų priimti kuo mažiau sprendimų, pats pasirinkimas būtų paprastas ir aiškus, o sistema dažnai nekeičiama.

Tikisi paramos iš vaikų ir prisidurti dirbdami

„Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonduose gyventojai tikisi sukaupti 69 proc. dabartinės algos pensiją. Tačiau greta to viliasi turėti ir papildomų pajamų.

„Gyventojai nurodo, kad dažniausi papildomais pajamų šaltiniai yra darbo užmokestis dirbant sulaukus pensinio amžiaus ir savo šeimos bei artimųjų parama. Beje, kas ketvirtas ir pats finansiškai remia savo tėvus bei senyvus giminaičius, tam per mėnesį vidutiniškai skirdamas 150 eurų per mėnesį“, – sako J.Varanauskienė.

Beveik du trečdaliai (61 proc.) lietuvių prisipažino savarankiškai (be „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų) pensijai nekaupiantys, o penktadalis – net neplanuojantys to daryti. Kaip pagrindinę priežastį gyventojai nurodo lėšų trūkumą.

„Įdomu tai, kad tokią priežastį nurodo tiek dideles, tiek mažas pajamas gaunantys gyventojai: visiems jiems trūksta vidutiniškai dar bent 450 eurų per mėnesį, kad jau rastųsi galimybė taupyti pensijai. Tokie duomenys rodo, jog greičiausiai tai ne lėšų, o prioritetų klausimas“.

Apie PPR tyrimą 

SEB banko užsakymu 2014 metų lapkritį buvo apklausta 600 30-55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), kurio unikalią metodiką sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove TNS ir Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centru. Pasirengimo pensijai rodiklis matuojamas skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia labai blogą, o 10 – puikų pasirengimą pensijai.

PPR įvertina keturis elementus: žinias, pasitikėjimą esama pensijų sistema, elgseną ir būsimos pensijos lūkesčius. SEB bankas tyrimą ketina atlikti Baltijos šalyse kasmet, siekdamas įvertinti pasirengimo pokyčius.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Paskelbti pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimų nugalėtojai

Pirmoji vieta ir 10 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko dr. Linui Mažučiui, kuris kartu su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais plėtoja ląstelių tyrimų technologiją „inDrops“. skaityti »

Pasaulinės parodos EXPO komisarams vadovaus Lietuvos atstovas

Praėjusios savaitės pabaigoje, likus kiek daugiau nei šimtui dienų iki pasaulinės parodos „EXPO 2017“ Kazachstano sostinėje Astanoje atidarymo, šios parodos komisarų komiteto pirmininku iš 115 šalių atstovų išrinktas Lietuvos ekspozicijos komisaras, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėjas Romas Jankauskas. skaityti »

Europos Komisijos užduotys Lietuvai: investicijų skatinimas, struktūrinės reformos ir atsakinga fiskalinė politika

Europos Komisija pristatė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje visapusiškai išanalizuoti šalies ekonomikos iššūkiai. skaityti »

Apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija devintą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. skaityti »

Lietuvai – prestižinis įvertinimas Londono knygų mugėje

Lietuva pirmą kartą nominuota Londono knygų mugės apdovanojimuose. Vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pretenduoja tapti geriausia mokymosi priemone. skaityti »

Seimo Audito komitetas: iššūkiai siekiant valstybės mastu konsoliduoti informacinius išteklius

Seimo Audito komiteto nariams buvo pristatyti planai dėl informacinių išteklių valdymo perspektyvų Lietuvoje ir Valstybės kontrolės išvados dėl valstybės politikos duomenų atvėrimo srityje. skaityti »

Ekonomikos komitetas apsvarstė Europos paslaugų elektroninės kortelės paketo dokumentus

Ekonomikos komitetas apsvarstė Pasiūlymą dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės (COM(2016)824), taip pat kitus susijusius dokumentus ir pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijoms šiems dokumentams. skaityti »

Nacionalinė biblioteka pristatyta Britų bibliotekoje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje dalyvavo Tarptautinio standartinio vardo identifikatoriaus metodo taikymo vadovų susitikime. skaityti »

Vasario 16-osios proga – nemokami šventiniai atvirlaiškiai Lietuvai

Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos paštas kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir pasveikinti vieni kitus siunčiant specialiai šia proga sukurtus šventinius atvirlaiškius. skaityti »

EK rodo pasitikėjimą Lietuvos viešųjų finansų valdymu

Europos Komisija numato, kad, pradėjus aktyviau įgyvendinti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, taip pat – didėjant eksportui, Lietuvos BVP 2017-2018 m. augs sparčiau nei pernai ir sieks atitinkamai 2,9 ir 2,8 proc. skaityti »