Atsižvelgusi į suinteresuotų institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų nuomonę, Finansų ministerija patobulino siūlymus dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo.

Vyriausybei teikiamas naujas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas, kuriame, palyginti su ankstesniu siūlymu, diferencijuoti ribojamų sumų dydžiai, išbraukiama susijusių sandorių sąvoka, nustatyta vėlesnė įsigaliojimo data – 2015 m. liepos 1 d.

Finansų ministerija siūlo, kad būtų draudžiama atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 3 tūkst. eurų, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitanti šalis yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis komercine veikla. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, toks dydis atitinka ES valstybėse nustatytų ribojimų vidurkį, todėl Lietuvai, kurioje prekių ir paslaugų kainos siekia apie 70 proc. ES šio rodiklio, toks vidurkis turėtų būti priimtinas.

15 tūkst. eurų ribą siūloma nustatyti tarpusavio atsiskaitymams fizinių asmenų, kurie neužsiima komercine arba ūkine veikla. „Logiška, kad tokiems asmenims taikytini švelnesni apribojimai, nes jie nėra profesionalūs rinkos dalyviai, o jų tarpusavio atsiskaitymai didelėmis grynųjų pinigų sumomis laikytini išimtiniais atvejais“, – argumentuoja R. Šadžius.

Apribojimas atsiskaitymams ar kitiems mokėjimams bus taikomi nepriklausomai nuo to, keliomis operacijomis bus atsiskaitoma pagal sandorį, t. y. nebus galima atsiskaityti pagal tą patį sandorį grynaisiais pinigais keliais tarpiniais mokėjimais, kaskart neviršijant 3 tūkst. eurų arba 15 tūkst. eurų ribos, jeigu bendra sandorio suma viršys įstatymu nustatytas minėtas ribas.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėti sukelti nepatogumų, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose, o Lietuvoje, greta bankų, veikia ir daug kitų, mokėjimo įstaigos licencijas turinčių įmonių. Taip bus skatinama konkurencija mokėjimo paslaugų teikimo sektoriuje.

Apribojimas nebūtų taikomas, atsiskaitant ar atliekant kitus mokėjimus grynaisiais per banką, valiutos keityklose ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus.

Taip pat jis nebūtų taikomas tais atvejais, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais, negali įvykti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, atsiskaitymų ir mokėjimų vietoje šių paslaugų teikėjai jų neteikia laikinai, teikia tik poilsio dienomis ir kt. Tačiau apie tai subjektas privalės nustatyta tvarka informuoti mokesčių administratorių.

Pasak finansų ministro R. Šadžiaus, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas teisiškai suvaržo vieną iš šešėlinės ekonomikos egzistavimo sąlygų. Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma ES valstybėse: Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose.

Įteisinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė, sumažėtų galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai.

Lydinčiose Civilinio kodekso pataisose nustatomos baudos už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus.

Teikiami projektai pirmą kartą buvo parengti ir Vyriausybei teikti 2013 m. rudenį, vykdant Vyriausybės nuolatinės Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti nutarimą bei atsižvelgus į Europos valstybėse taikomą praktiką.