Rinkdamiesi naują buitinę techniką lietuviai atsižvelgia į keletą veiksnių. Tačiau neseniai kompanijos „Samsung“ atlikto tyrimo „Living Smart“ duomenys nustebino – kaina jiems toli gražu nėra pagrindinis faktorius. Iš apklausoje dalyvavusiųjų lietuvių, įsigijusių skalbimo mašiną arba šaldytuvą per pastaruosius pora metų, žemą kainą, kaip pagrindinį veiksnį, lėmusį jų pasirinkimą, įvardijo vos apie 26 proc.

„Samsung Electronics Baltics“ buitinės elektronikos padalinio Lietuvoje vadovo Miroslavo Ramanavičiaus teigimu, tai, kad lietuviams kaina nėra svarbiausias aspektas, renkantis naują buitinę techniką, iš tiesų džiugina. „Nors dažnai manoma, jog mums, lietuviams, labai rūpi nusipirkti įrenginį už kuo žemesnę kainą, pasirodo, kad  svarbiausia ne kaina, o kokį produktą vartojame – kokios jo energijos sąnaudos, talpa, dydis, funkcionalumas ir panašiai,“ – sakė jis.

Tyrimo duomenimis didžiajai daliai apklaustų lietuvių, renkantis buitinius įrenginius, svarbiausia yra nedidelės energijos sąnaudos: net 55 proc. respondentų teigė teikiantys pirmenybę aukščiausios energijos efektyvumo klasės buitinei technikai. „Mūsų dienomis žmonės yra linkę sumokėti didesnę kainą už tokį prietaisą, kuris vartoja mažiau elektros energijos, tam, kad sutaupytų ateityje“, – tendencijas komentavo M. Ramanavičius.

Apklausos rezultatai parodė, kad  be energetinio efektyvumo, renkantis naujus buitinius prietaisus, lietuviai labiausiai kreipia dėmesį į jų savybes ir funkcionalumą (taip teigė maždaug 40 proc. apklaustųjų) bei į talpą ir dydį(taip pat apie 40 proc. respondentų).

Beje, „Samsung“ inicijuotas tyrimas atskleidė ir dar vieną dalyką – lietuviai aktyviausiai iš Baltijos šalių domisi buitinės technikos tobulėjimu ir nuolatinėmis inovacijomis. Mūsų šalyje tai svarbu beveik pusei gyventojų, tuo tarpu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – tik trečdaliui. „Daugelis keičia savo buitinę įrangą, kai ši sugenda arba dėl to, kad nori senąją pakeisti naujesne bei inovatyvesne. O inovatyvumas dažniausiai susijęs ir su prietaisų ekonomiškumu,“ – teigė, M. Ramanavičius.

Remiantis tyrimo duomenimis matyti ir dar vienas faktas. Lietuviai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, labiausiai domisi išmaniaisiais namais. Net 78 proc. respondentų iš mūsų šalies teigė, kad jais domisi ar bent jau yra apie juos girdėję. Tą patį apie save pasakyti galėjo 60 proc. latvių ir 47 proc. estų.

Išmanieji namai – galėtų būti ateities investicija tiek į taupymą, tiek į patogumą. KTU profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus teigimu, šiais laikais žmonės gyvena tokį intensyvų gyvenimą, jog grįžę namo vargu, ar atkreipia dėmesį į savo buitinius prietaisus, ar dažnai pasižiūri, kiek energijos jie suvartoja. „Tam ir reikalinga išmani aplinka, kuri primintų užsimiršusiam vartotojui apie kai kuriuos dalykus“, – sakė profesorius.