Baltijos šalių gyventojų skolinimosi elgsena skiriasi — po sunkmečio atsigavę Lietuvos ir Estijos namų ūkiai vis drąsiau kreipiasi į bankus dėl būsto finansavimo, kai tuo tarpu Latvijoje būsto paskolų portfelis vis dar tebemažėja, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“).
Baltijos šalių gyventojų skolinimosi elgsena skiriasi — po sunkmečio atsigavę Lietuvos ir Estijos namų ūkiai vis drąsiau kreipiasi į bankus dėl būsto finansavimo, kai tuo tarpu Latvijoje būsto paskolų portfelis vis dar tebemažėja, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Baltijos šalių centrinių bankų duomenimis, Estijoje gyventojų būsto paskolų portfelis pradėjo augti nuo 2013 metų balandžio, Lietuvoje — nuo birželio. Palyginti su 2012 metais, Estijoje būsto paskolų portfelis padidėjo 0,9 proc., Lietuvoje — 0,4 procento. Latvijoje paskolų portfelis pernai sumažėjo 5 procentais.
„Būsto pirkimą ar renovavimą sunkmečiu gyventojai buvo linkę atidėti, tad jam pasibaigus tikimasi, kad vėl daugiau lėšų bus skiriama gyvenimo sąlygoms pagerinti. Nors šiandien gyventojai dar nesijaučia pakankamai tvirtai, kad drąsiai imtų būsto paskolas, tačiau Lietuvos ir Estijos būsto paskolų rinka jau rodo pirmuosius atsigavimo požymius. Tai, kad Latvijoje kelintus metus iš eilės mažėja būsto paskolų portfelis, galima paaiškinti tuo, kad šios šalies gyventojai, palyginti su lietuviais ir estais, sunkmečiu patyrė didesnį finansinį šoką, tad šiandien, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, yra kur kas atsargesni“, — sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Sparčiausiai naujų paskolų vertė 2012 metais padidėjo Lietuvoje. Lietuvos bankų asociacijos pateiktais duomenimis, naujų būsto paskolų vertė 2013 metais buvo maždaug 40 proc. didesnė negu 2012 metais. Latvijoje naujų būsto paskolų vertė pernai, palyginti su 2012 metais, padidėjo 26 proc., Estijoje — kiek daugiau negu 20 procentų.
Visose Baltijos šalyse nuo 2009 metų mažėjo būsto palūkanų normos. Labiausiai jos sumažėjo 2012 metais. Ši tendencija buvo naudinga ir anksčiau pasiėmusiems paskolas bei pasirinkusiems kintamąsias palūkanų normas namų ūkiams. Labiausiai palūkanų norma sumažėjo Latvijoje, nors čia vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma tebėra didžiausia (3,25 proc.), todėl galima tikėtis, kad Latvijoje palūkanos dar kiek sumažės. Lietuvoje ir Estijoje, remiantis centrinių bankų duomenimis, metų pradžioje vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma buvo atitinkamai 2,49 ir 2,47 procento.