Euro zona gali dar labiau kilstelėti gyvenamojo NT kainas Lietuvoje

Publikuota: 2013 m. gegužės 14 d. antradienis

Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad Lietuvoje gali pasikartoti Estijos ir kitų euro zonos šalių nekilnojamojo turto rinkos pavyzdys, kai kainos augti pradėjo likus metams iki euro įvedimo.

Tris mėnesius augusios kainos Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje dar nepasiekė aukščiausio taško. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „011“ eksperto Ernesto Adomaičio, dabartinių euro zonos šalių pavyzdžiai rodo, kad artėjant euro įsivedimo datai, būstų kainos išauga dar labiau.

„Šalims, įsivedusioms eurą, gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos kildavo vienerius metus prieš įvedimą ir vienerius metus po įvedimo. Tikėtina, kad panašus scenarijus gali pasikartoti ir Lietuvoje, todėl dar labiau kainos kilti gali pradėti nuo 2014 metų“, – prognozuoja E. Adomaitis.

Pasak NT specialisto, euro įvedimas visada daro įtaką nekilnojamojo turto paklausą. Jei pasiūla nėra perteklinė, tada auga ir būstų kainos. Panaši situacija buvo Estijoje, po krizės pasiūla nebuvo didelė, o euro įvedimas nulėmė paklausos augimą, kas išjudino rinką ir gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo po ilgo kritimo.

„Lietuvos didmiesčiuose nekilnojamojo turto pasiūlos skirtumai yra gana dideli, todėl ir kainų augimų scenarijai gali būti gana skirtingi. Pavyzdžiui, Kaune būstų pasiūla šiuo metu nėra didelė, o paklausa auga, todėl ir kainų augimas prognozuojamas didesnis nei Vilniuje, kuriame dėl didesnės pasiūlos kainos stipriai keistis neturėtų“, – dėsto „011“ turto agentūros brokeris E. Adomaitis.

Žvelgiant į kitų šalių pavyzdžius įsivedant eurą matomas kainų augimas pirmaisiais metais. Pavyzdžiui, 2002 metais prie euro zonos prisijungusiai Austrijai ir Belgijai būstų kainos paaugo 8 proc., Airijoje ir Ispanijoje – 11 proc., o Olandijoje ir Portugalijoje – 5 proc. 2011 m. Estijai įsivedus eurą būstų kainos paaugo 8 proc.

Mažesnių kainų praėjus keleriems metams po euro įsivedimo tikėtis taip pat neverta. Anot NT specialisto E. Adomaičio, daugumoje šalių nuo euro įsivedimo per 10 metų iki 2012 m. trečiojo ketvirčio kainos augo. Prancūzijoje kainos išaugo net 99 proc., Belgijoje – 95, Ispanijoje – 40, Italijoje – 38, Olandijoje – 7, Vokietijoje – 10 proc.

Tačiau yra ir kelios išimtys: Maltoje pirmaisiais metais po euro įvedimo dėl tuo metu buvusios krizės NT kainos sumažėjo 3 proc., o Slovėnijoje, kuri eurą įsivedė 2007 m., kainos krito 6 proc.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »