Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam įstatymų projektų paketui, kuriuo siekiama stiprinti šalies finansų stabilumą ir indėlininkų apsaugą – į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo bei Indėlių garantijų sistemų direktyvų nuostatos. Paketą sudaro 2 pagrindiniai ir 14 lydinčiųjų įstatymų projektų, kurie bus teikiami Seimui skubos tvarka. Taip pat Vyriausybė nutarė kreiptis į Prezidentę su prašymu teikti Seimui ratifikuoti tarpvyriausybinį Susitarimą dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo.

„Į nacionalinę teisę perkeliame kertinius ES bankų sąjungos elementus, kurie buvo sukurti reaguojant į pastarąją finansų krizę ir dėl kurių būtent Lietuva  pasiekė sutarimą per savo pirmininkavimą ES Tarybai. Dabar šie sprendimai leis mūsų šaliai stiprinti finansų įstaigų nemokumo prevenciją ir efektyviau spręsti jų nemokumo klausimus, jeigu to prireiktų“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius, 2013 metų II pusmetį pirmininkavęs ES Ekonomikos ir finansų (ECOFIN) ministrų tarybai. 

Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva skirta veiksmingai spręsti kredito įstaigų ir didelių investicinių įmonių problemas naudojant pačių finansų įstaigų, o ne mokesčių mokėtojų pinigus. Indėlių garantijų sistemų direktyvos paskirtis – užtikrinti, kad indėlių draudimo fonduose būtų pakankamai lėšų, kad, esant poreikiui, indėlininkams būtų greitai išmokamos draudimo išmokos.

Pagal siūlymus, kuriems pritarė Vyriausybė, Lietuvos bankas būtų paskirtas už finansų sektoriaus subjektų pertvarkymą atsakinga institucija.

Su nemokumu susidūrusios finansų įstaigos galės būti pertvarkomos panaudojant 4 priemones (taikant atskirai ar įvairius jų derinius): perleidžiant verslą, įkuriant laikinąją įstaigą, atskiriant turtą ir gelbėjant privačiomis lėšomis (t.y. nurašant kapitalą). Taip pat numatoma įkurti Pertvarkymo fondą, kuris būtų finansuojamas iš finansų rinkos dalyvių įmokų. Šio fondo lėšos, prireikus, būtų naudojamos pertvarkymui. Nuo 2016 m. šis fondas įsilies į euro zonos Bendrą pertvarkymo fondą.

Priėmus Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo pakeitimus per 10 metų bus sukauptas 0,8 proc. dydžio nuo visos draudžiamųjų indėlių sumos Indėlių draudimo fondas, o per tolesnius 4 metus – 2 proc. dydžio nuo draudžiamųjų indėlių sumos Indėlių draudimo fondas. Taip pat bus nustatyti atvejai, kai draudžiama didesne nei 100 000 eurų suma; bus palaipsniui sutrumpintas indėlių kompensacijos išmokėjimo terminas iki 7 darbo dienų;  nebebus draudžiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų indėliai. Kredito įstaigų įmokos į Indėlių draudimo fondą diferencijuojamos į periodines ir specialiąsias. Pastarosios, iš kredito įstaigų bus renkamos tais atvejais, kai fonde esančių lėšų neužteks išmokėti kompensacijoms, tad jos sumažins valstybės lėšų panaudojimo tikimybę.

LR Seimui priėmus šiuos įstatymų projektus, bus įvykdytos teisinės sąlygos, užtikrinančios Lietuvos visavertį dalyvavimą ES bankų sąjungoje.