Nacionalinis koordinacinis centras padės įgyvendinti EBPO rekomendacijas dėl atsakingo verslo

Publikuota: 2017 m. sausio 27 d. penktadienis

Ūkio ministerijoje pristatytas Lietuvos nacionalinis koordinacinis centras (NKC) bei jo veikla įgyvendinant  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Gaires daugiašalėms įmonėms, nustatančias atsakingo elgesio principus ir standartus.

Praėjusių metų pabaigoje veiklą pradėjusį centrą pristačiusi ūkio viceministrė Lina Sabaitienė pažymėjo, kad sėkminga jo veikla yra ypač svarbi Lietuvos stojimui į EBPO. Pasak jos, vasario mėnesio pradžioje Lietuvoje lankysis EBPO ekspertai, kurie nagrinės atsakingo verslo praktikų taikymą Lietuvoje ir vertins NKC veiklą, o jų išvados turės įtakos sklandžiam Lietuvos stojimo į EBPO procesui.

„Realiai darbus pradėjęs centras, palaikydamas ryšius su verslo bendruomene, darbuotojų organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, padės užtikrinti, kad įmonės laikytųsi gairėse nustatytų EBPO rekomendacijų, o prireikus spręs kilusius ginčus. Taip bus stiprinamas įmonių ir visuomenės savitarpio pasitikėjimas, gerinamos sąlygos užsienio investicijoms“, – sakė L. Sabaitienė. 

Antroje praėjusio amžiaus pusėje pastebėta, kad tarptautinės kompanijos trečiosiose šalyse kartais veikia nesąžiningai ir nesivadovauja atsakingo verslo principais. Todėl nuspręsta parengti rekomendacijas daugiašalėms įmonėms dėl atsakingo verslo ir kviesti valstybes jų laikytis. Šios rekomendacijos pirmą kartą buvo patvirtintos 1976 metais Deklaracijoje dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių. Šiuo metu prie deklaracijos yra prisijungusios visos 35 EBPO valstybės ir 11 ne EBPO narių. Lietuva prie šios deklaracijos prisijungė 2001 metais.

Prisijungusios prie deklaracijos šalys įsipareigojo įsteigti NKC, kurių svarbiausios funkcijos yra didinti Gairių veiksmingumą bei tarpininkauti sprendžiant problemas ir ginčus tarp daugiašalių įmonių ir suinteresuotų šalių.

Gairės daugiašalėms įmonėms nustato socialiai atsakingų daugiašalių įmonių elgesio standartus informacijos teikimo,  žmogaus teisų, darbo santykių, aplinkos, kovos su korupcija, vartotojų apsaugos, mokslo ir technologijų, konkurencijos bei mokestinės aplinkos srityse.

Lietuvos NKC įkurtas remiantis pažangiausių Norvegijos ir Olandijos centrų  pavyzdžiu. Lietuvos nacionaliniam koordinaciniam centrui vadovauja Andrius Bambalas, šio centro nepriklausomi ekspertai – Dovilė Burgienė, Raimundas Moisejevas, Feliksas Petrauskas ir Audronė Alijošiutė,  kurie dirba savanoriškos veiklos pagrindu. Taip pat veikia patariamasis komitetas, kurį sudaro valstybinių institucijų atstovai.

Pradėti stojimo į EBPO procesą Lietuva buvo pakviesta 2015 m. birželį, o visateise EBPO nare siekia tapti 2018 metais. Dėl griežtų reikalavimų EBPO narėmis gali tapti tik ekonomiškai itin stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės.

Svarbiausi EBPO tikslai − remti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti kitų šalių ekonomikos vystymuisi, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtojimo. Tarptautinėje bendruomenėje narystė EBPO yra pripažįstama kaip šalies ekonominio stabilumo garantas, į ją atsižvelgiama teikiant vyriausybėms paskolas, planuojant ilgalaikes investicijas.     

Šaltinis: ukmin.lrv.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »