Prisijungus prie SEPA, vietiniai ir europiniai mokėjimai vyksta vienodomis sąlygomis

Publikuota: 2016 m. kovo 10 d. ketvirtadienis

Nuo 2016-ųjų Lietuvai prisijungus prie vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA), visi mokėjimai eurais vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis tiek šalies viduje, tiek kitose Europos valstybėse SEPA erdvėje. Gyventojai, vykdydami pinigų pervedimus, jau galėjo pajusti privalumą, kad buvusieji pervedimai į kitas Europos šalis eurais dabar atpigo. Tuo tarpu viešumoje nuskambėjusi informacija, kad skubus mokėjimo pervedimas bankuose pabrango tūkstančiais procentų, yra klaidinanti.

„Iš esmės toks viešumoje pasirodęs paslaugų įkainių palyginimas – tai beveik tas pats kaip lyginti kelionę iš Vilniaus į Kauną viešuoju transportu su skrydžiu prabangiu lėktuvu iš Vilniaus į Kauną per Briuselį“, - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Privalu pabrėžti, kad prisijungus prie SEPA pradėjo veikti europiniai standartai ir visai kitokio tipo sistema. Prisijungimas prie SEPA – privalomas žingsnis visoms valstybėms įvedusioms eurą. Tai suteikia neginčijamą privalumą – paprastesnį pinigų pervedimą visoje SEPA šalių erdvėje.

Iki 2016 m. sausio 1 d., kol Lietuva dar nebuvo prisijungusi prie vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA), egzistavo vietiniai ir į kitas šalis (tarptautiniai) pinigų pervedimai. Tuo tarpu dabar, prisijungus prie SEPA, visi mokėjimai yra europinio – Europos valstybių SEPA erdvėje – lygmens. Tai reiškia, kad dabar esamų skubių pervedimų kainą reikia lyginti ne su buvusio vietinio skubaus pervedimo kaina, o su buvusio europinio pervedimo eurais skubaus pervedimo kaina.

Iš esmės šiuo metu mūsų šalyje egzistuoja dvi tarpbankinių pervedimų sistemos. Kai kurie bankai tarpbankinius mokėjimus vykdo per Europos bankų asociacijos valdomą kliringo sistemą (EBA STEP2), kiti – per Lietuvos banko valdomą SEPA-MMS sistemą. Kiekviena institucija sprendimą prisijungti prie sistemos priėmė atsižvelgdama į savo verslo modelį ir kaštus. Dar prieš prisijungiant prie SEPA, buvo garsiai kalbama apie europinius standartus, jų privalumus. Štai, pavyzdžiui, kaimynai estai net atsisakė vietinės tarpuskaitos sistemos. Tuo tarpu mūsų šalyje kai kurie bankai, atsižvelgdami į savo kaštus ir galimybes, liko prie šalies centrinio banko siūlomos vietinės sistemos. Tačiau ir vėlgi nereikėtų lyginti vietinės ir europinės sistemų, kaip yra daroma dabar.

Tuo tarpu skubūs pinigų pervedimai vyksta per kitą sistemą – tai papildoma paslauga, kurios atlikimo kaštai aukštesni ir jai taikomas skirtingas įkainis nei paprastam mokėjimui.

Bankų duomenys rodo, kad skubūs ir labai skubūs pervedimai itin reti. Juos dažniau vykdo įmonės.

Bankų, kurie tarpbankinius mokėjimus vykdo per Europos bankų asociacijos valdomą tarpuskaitos sistemą (EBA STEP2), klientai, norintys, kad mokėjimai į sąskaitą kitame banke Lietuvoje įvyktų dar tą pačią darbo dieną, mokėjimo pervedimą bankui turi pateikti iki 16.00 valandos. Tuo tarpu SEPA-MMS sistemos dalyviai tarpusavio mokėjimus gali vykdyti ir lėšas klientams įskaityti realiu laiku darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai galioja tik tarp prie šios sistemos prisijungusių įstaigų pinigų pervedimų.

Šaltinis: lba.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t. y. automatiškai perduodant registrus į VMI. skaityti »

Vilius Juzikis paskirtas į SEB banko valdybą

SEB banko Stebėtojų taryba banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskyrė Vilių Juzikį. skaityti »

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Finansų ministro susitikime su EIB prezidentu – tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos

Finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje (Belgija) su Europos investicijų banko (EIB) prezidentu Werneriu Hoyeriu aptarė šio banko ir Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) Lietuvoje įgyvendinamus projektus bei tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. skaityti »

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. skaityti »

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti ir kvalifikacijai tobulinti – 10 mln. eurų ES investicijų

Ūkio ministerija skelbia pirmąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. skaityti »

Vidutinis darbo užmokestis kils daugiau nei kainos

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. skaityti »

Vilniaus Lukiškių aikštėje nutarta pastatyti Vyčio paminklą

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. skaityti »

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas kviečia teikti paraiškas trečiajam turui

Praėjusiais metais Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų fondas (angl. Digital News Initiative Innovation Fund), iš 150 mln. eurų, skirtų paremti Europos naujienų industrijos inovacijomis pagrįstus projektus, skyrė 51 tūkst. eurų 252-iems ambicingiems skaitmeninės žiniasklaidos projektams 27-iose šalyse. skaityti »

Ūkio ministerijoje buvo diskutuojama apie atsakingo verslo principus

Ūkio ministerijoje trečiadienį vyko renginys „Atsakingo verslo praktiniai aspektai ir nacionaliniai koordinaciniai centrai“, kuriame buvo supažindinama su Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro ir kitų valstybių centrų veikla bei aptariama socialinė verslo atsakomybė Lietuvoje. skaityti »