Prisijungus prie SEPA, vietiniai ir europiniai mokėjimai vyksta vienodomis sąlygomis

Publikuota: 2016 m. kovo 10 d. ketvirtadienis

Nuo 2016-ųjų Lietuvai prisijungus prie vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA), visi mokėjimai eurais vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis tiek šalies viduje, tiek kitose Europos valstybėse SEPA erdvėje. Gyventojai, vykdydami pinigų pervedimus, jau galėjo pajusti privalumą, kad buvusieji pervedimai į kitas Europos šalis eurais dabar atpigo. Tuo tarpu viešumoje nuskambėjusi informacija, kad skubus mokėjimo pervedimas bankuose pabrango tūkstančiais procentų, yra klaidinanti.

„Iš esmės toks viešumoje pasirodęs paslaugų įkainių palyginimas – tai beveik tas pats kaip lyginti kelionę iš Vilniaus į Kauną viešuoju transportu su skrydžiu prabangiu lėktuvu iš Vilniaus į Kauną per Briuselį“, - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Privalu pabrėžti, kad prisijungus prie SEPA pradėjo veikti europiniai standartai ir visai kitokio tipo sistema. Prisijungimas prie SEPA – privalomas žingsnis visoms valstybėms įvedusioms eurą. Tai suteikia neginčijamą privalumą – paprastesnį pinigų pervedimą visoje SEPA šalių erdvėje.

Iki 2016 m. sausio 1 d., kol Lietuva dar nebuvo prisijungusi prie vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA), egzistavo vietiniai ir į kitas šalis (tarptautiniai) pinigų pervedimai. Tuo tarpu dabar, prisijungus prie SEPA, visi mokėjimai yra europinio – Europos valstybių SEPA erdvėje – lygmens. Tai reiškia, kad dabar esamų skubių pervedimų kainą reikia lyginti ne su buvusio vietinio skubaus pervedimo kaina, o su buvusio europinio pervedimo eurais skubaus pervedimo kaina.

Iš esmės šiuo metu mūsų šalyje egzistuoja dvi tarpbankinių pervedimų sistemos. Kai kurie bankai tarpbankinius mokėjimus vykdo per Europos bankų asociacijos valdomą kliringo sistemą (EBA STEP2), kiti – per Lietuvos banko valdomą SEPA-MMS sistemą. Kiekviena institucija sprendimą prisijungti prie sistemos priėmė atsižvelgdama į savo verslo modelį ir kaštus. Dar prieš prisijungiant prie SEPA, buvo garsiai kalbama apie europinius standartus, jų privalumus. Štai, pavyzdžiui, kaimynai estai net atsisakė vietinės tarpuskaitos sistemos. Tuo tarpu mūsų šalyje kai kurie bankai, atsižvelgdami į savo kaštus ir galimybes, liko prie šalies centrinio banko siūlomos vietinės sistemos. Tačiau ir vėlgi nereikėtų lyginti vietinės ir europinės sistemų, kaip yra daroma dabar.

Tuo tarpu skubūs pinigų pervedimai vyksta per kitą sistemą – tai papildoma paslauga, kurios atlikimo kaštai aukštesni ir jai taikomas skirtingas įkainis nei paprastam mokėjimui.

Bankų duomenys rodo, kad skubūs ir labai skubūs pervedimai itin reti. Juos dažniau vykdo įmonės.

Bankų, kurie tarpbankinius mokėjimus vykdo per Europos bankų asociacijos valdomą tarpuskaitos sistemą (EBA STEP2), klientai, norintys, kad mokėjimai į sąskaitą kitame banke Lietuvoje įvyktų dar tą pačią darbo dieną, mokėjimo pervedimą bankui turi pateikti iki 16.00 valandos. Tuo tarpu SEPA-MMS sistemos dalyviai tarpusavio mokėjimus gali vykdyti ir lėšas klientams įskaityti realiu laiku darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai galioja tik tarp prie šios sistemos prisijungusių įstaigų pinigų pervedimų.

Šaltinis: lba.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Paskelbti pirmųjų Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimų nugalėtojai

Pirmoji vieta ir 10 tūkstančių eurų vertės prizas atiteko dr. Linui Mažučiui, kuris kartu su Harvardo universiteto (JAV) mokslininkais plėtoja ląstelių tyrimų technologiją „inDrops“. skaityti »

Pasaulinės parodos EXPO komisarams vadovaus Lietuvos atstovas

Praėjusios savaitės pabaigoje, likus kiek daugiau nei šimtui dienų iki pasaulinės parodos „EXPO 2017“ Kazachstano sostinėje Astanoje atidarymo, šios parodos komisarų komiteto pirmininku iš 115 šalių atstovų išrinktas Lietuvos ekspozicijos komisaras, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėjas Romas Jankauskas. skaityti »

Europos Komisijos užduotys Lietuvai: investicijų skatinimas, struktūrinės reformos ir atsakinga fiskalinė politika

Europos Komisija pristatė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje visapusiškai išanalizuoti šalies ekonomikos iššūkiai. skaityti »

Apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija devintą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. skaityti »

Lietuvai – prestižinis įvertinimas Londono knygų mugėje

Lietuva pirmą kartą nominuota Londono knygų mugės apdovanojimuose. Vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pretenduoja tapti geriausia mokymosi priemone. skaityti »

Seimo Audito komitetas: iššūkiai siekiant valstybės mastu konsoliduoti informacinius išteklius

Seimo Audito komiteto nariams buvo pristatyti planai dėl informacinių išteklių valdymo perspektyvų Lietuvoje ir Valstybės kontrolės išvados dėl valstybės politikos duomenų atvėrimo srityje. skaityti »

Ekonomikos komitetas apsvarstė Europos paslaugų elektroninės kortelės paketo dokumentus

Ekonomikos komitetas apsvarstė Pasiūlymą dėl EP ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės (COM(2016)824), taip pat kitus susijusius dokumentus ir pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijoms šiems dokumentams. skaityti »

Nacionalinė biblioteka pristatyta Britų bibliotekoje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas Londone, Britų bibliotekoje dalyvavo Tarptautinio standartinio vardo identifikatoriaus metodo taikymo vadovų susitikime. skaityti »

Vasario 16-osios proga – nemokami šventiniai atvirlaiškiai Lietuvai

Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos paštas kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir pasveikinti vieni kitus siunčiant specialiai šia proga sukurtus šventinius atvirlaiškius. skaityti »

EK rodo pasitikėjimą Lietuvos viešųjų finansų valdymu

Europos Komisija numato, kad, pradėjus aktyviau įgyvendinti ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, taip pat – didėjant eksportui, Lietuvos BVP 2017-2018 m. augs sparčiau nei pernai ir sieks atitinkamai 2,9 ir 2,8 proc. skaityti »