SEB: Baltijos šalių mažos ir vidutinės įmonės ieško būdų, kaip nepasiduoti pesimizmui

Publikuota: 2015 m. vasario 9 d. pirmadienis

Baltijos šalių smulkusis ir vidutinis verslas, planuodamas 2015 metus, laikosi nuosaikesnių finansinio augimo planų negu 2014-aisiais. Tačiau, nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos, iššūkių euro zonoje ir vidaus rinkose, įmonės įžvelgia galimybių toliau augti. Lietuvos įmonių  eksporto ir personalo plėtros planai yra didžiausi iš Baltijos šalių. Latvijos bendrovės nusiteikusios optimistiškiausiai dėl apyvartos augimo, o Estijoje ir toliau yra didžiausia ketinančių investuoti įmonių dalis Baltijos šalyse. Tokie duomenys skelbiami SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išleistoje apžvalgoje „Baltic Business Outlook 2015“, parengtoje remiantis trijų šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausomis.

Jų duomenimis, šiemet apyvartos augimo tikisi 77 proc. Baltijos šalių įmonių (2014 m. — 89 proc.). Latvijoje tokių įmonių dalis yra didžiausia — 83 proc., Estijoje — 80 proc., o Lietuvoje — 69 procentai. Visų trijų šalių verslininkai dažniausiai tikisi nuosaikaus iki 15 proc. apyvartos padidėjimo.

„Nors yra daug veiklos ir ekonominių iššūkių, smulkusis ir vidutinis verslas randa atspirties taškų, kurie padeda tikėtis kad ir nedidelio, bet vis tik augimo. Tiesa, matyti, kad tam trijų Baltijos šalių įmonės renkasi skirtingas taktikas“, — sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Apklausų metu paaiškėjo, kad nors mažų įmonių pagrindinė rinka ir toliau yra vidaus rinka, šiemet iš trijų Baltijos šalių eksportui daugiausia dėmesio skirs Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės. Tokių planų turi 33 proc. lietuviškų bendrovių (Estijoje — 28 proc., Latvijoje — 18 proc.).

„Lietuvos geografinė padėtis yra labai patogi ir įmonės tai siekia išnaudoti. Be to, pastaraisiais metais valstybė skiria daug pastangų plėsdama Lietuvos ekonominius santykius su naujomis šalimis, įgyvendina įvairias su eksporto skatinimu susijusias programas, skirtas būtent mažesnių įmonių segmentui. Tai irgi drąsina verslininkus ieškoti naujų galimybių užsienyje“, — pastebi V. Doveika.

Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas tarp Baltijos šalių taip pat turi daugiausia planų kurti naujas darbo vietas — įdarbinti naujų žmonių ketina beveik trečdalis įmonių (29 proc.). Estijoje tokių planų turi 23 proc., o Latvijoje — 13 proc. verslininkų. Pasak V. Doveikos, noras didinti darbuotojų skaičių taip pat svarbus rodiklis, rodantis kad šalies smulkusis ir vidutinis verslas pesimizmui nepasiduoda.

Estijoje įmonės šiemet daugiau dėmesio skirs investicinių projektų įgyvendinimui. Šiemet investuoti čia ketina 41 proc. verslininkų. Lietuvoje ir Latvijoje tokių įmonių dalis mažesnė — atitinkamai 29 ir 28 procentai. Pasak V. Doveikos, Estijoje  įmonės metai iš metų  daug dėmesio skiria verslo procesams automatizuoti, modernizuoti,  inovacijoms diegti ir taikyti, todėl ir investicijų planai bei investicijų portfelis čia didesni.

Tuo tarpu Latvijos įmonės, nors apyvartos augimo tikisi labiausiai, aktyvumu šiemet nusileidžia ir Lietuvai, ir Estijai. Remiantis apklausų duomenimis, šios šalies mažos ir vidutinės įmonės mato mažiausiai eksporto galimybių, taip pat yra suplanavusios mažiausiai investicijų ir inovacijų. „Ko gero, įmonės čia dar labiau optimizuos ir tobulins  savo veiklą ir sieks turimais pajėgumais pasiekti geresnių rezultatų“, — sako V. Doveika.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »