SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2014 metų birželį trys iš penkių (58 proc.) apklaustų gyventojų teigė, jog būsto kainos, jų nuomone, artimiausiu laiku padidės. Penktadalis (22 proc.) gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius dvylika mėnesių būsto kainos liks tokios pat, o kas dešimtas (11 proc.) manė, jog būsto kainos Lietuvoje kris.

Palyginti su ankstesnio ketvirčio apklausos rezultatais, manančiųjų, kad kainos didės, sumažėjo 1 proc. punktu, kad kris – padidėjo 2 proc. punktais, kad nesikeis – padaugėjo 1 proc. punktu. Per tris mėnesius būsto kainų lūkesčių rodiklis (teigiamų ir neigiamų vertinimų santykis) sumažėjo nuo 50 iki 47.

„Nors būsto kainų lūkesčių rodiklis šiek tiek sumažėjo, vis dėlto pokytis yra per mažas, kad būtų galima konstatuoti, jog gyventojų nuomonė iš esmės keičiasi. Kita vertus, šiek tiek sumažėjusi būsto lūkesčių rodiklio vertė sudaro prielaidas manyti, kad su euro įvedimo įtaka būsto kainoms siejama nepagrįsta euforija silpsta ar bent jau nebedidėja“, – teigia J. Varanauskienė.

Sustojęs būsto kainų lūkesčių rodiklio augimas sutampa ir su sulėtėjusia nekilnojamojo turto prekyba. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, birželį, palyginti su geguže, Vilniuje parduotų butų skaičius sumažėjo 13,5 proc., Klaipėdoje – 12,5 proc., Panevėžyje – 13,1 proc., Kaune ir Šiauliuose – padidėjo atitinkamai 1,1 proc. ir 7,8 procento. „Vis dėlto, kaip rodo ilgamečiai rinkos duomenys, prekybos būstais sumažėjimas vasaros pradžioje yra įprastas reiškinys, kuris kartojasi kiekvienais metais ir paprastai baigiasi vasaros pabaigoje“, – sako SEB banko ekspertė.

Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2014 metų birželio 19-28 dienomis.  Iš viso apklausti 1 043 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15―74 metai,  iš 100 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.