Pirmąjį 2015 m. pusmetį šalies verslas vis dar „virškino“ Rusijos sankcijų ir kritusios šios šalies perkamosios galios pasekmes mūsų eksporto apimčiai. Šių metų sausio-gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportas sumažėjo 4 proc., importas išaugo 1,3 proc. Tuo tarpu apdirbamosios pramonės, kurios du trečdaliai yra orientuota į eksportą, produkcija 2015 m. sausio-birželio mėn. buvo 5,3 proc. didesnė nei prieš metus. Šis neatitikimas yra paradoksalus tik iš pirmo žvilgsnio, kadangi reikia atsižvelgti į tai, jog eksporto rodiklis pateiktas galiojusiomis, o pramonės gamyba – palyginamosiomis kainomis. BVP pokyčius mes taip pat vertiname palyginamosiomis kainomis.
Įvedus eurą vidaus rinka gana greitai stojo į normalias vėžes ir net pagyvėjo. Kadangi pavyko gana sklandžiai įdiegti naująją valiutą, žmonės grįžo prie kasdieninių įpročių ir vartojimo poreikių tenkinimo. Kai kurių produktų ir ypač paslaugų kainos apčiuopiamai ūgtelėjo, beje, ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl euro įvedimo, tačiau restoranų ir kavinių, kirpimo ir kitų paslaugų lyginamasis svoris vidutinio statistinio lietuvio krepšelyje buvo palyginti nereikšmingas. Be to, kai kurių svarbių vartojimo prekių (pvz., degalų) kainos per metus sumažėjo.
Tiesa, to pakako kilti nesusipratimams tarp Statistikos departamento ir gyventojų. Eiliniams vartotojams yra būdinga numoti ranka į vartotojų kainų indekso apskaičiavimo metodologines subtilybes - jų matoma konkrečių prekių infliacija tiesiog mechaniškai perkeliama visam vartojimo prekių krepšeliui. Antai 2015 m. birželio mėn. net 93 proc. apklaustųjų manė, kad kainos yra aukštesnės, palyginti su buvusiomis prieš metus. Tiesa, pesimistų dalis buvo beveik tokia pati ir 2014 m. birželio mėn. – 92 procentai.
Kad ir kaip būtų, subjektyviai suvokiama infliacija nenumalšino gyventojų vartojimo apetito, kuris buvo viena iš priežasčių, leidusių atskiriems pardavėjams pasinaudoti euro įvedimu kainoms pakelti. Išvertus į buitinę kalbą, jeigu yra sutinkančių mokėti aukštesnę kainą, tuomet ji veikiausiai ir bus padidinta.
Savo ruožtu pirmąjį pusmetį visiškai neblogi buvo bendrieji transporto sektoriaus veiklos rodikliai. Išaugo ir jūros operatorių (Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo), ir Lietuvos oro bendrovių keleivių bei krovinių apyvarta, kita vertus, šiek tiek sumenko geležinkelio transportu vežamų krovinių apyvarta. Kilimo vektorių išsaugojo ir statybų verslas, kuris pastaruoju metu buvo viena iš sparčiausiai augančių ūkinės veiklos sričių. Pavyzdžiui, sostinėje birželį parduota daugiausia butų per 13 pastarųjų mėnesių, o naujos statybos butų pardavimas pirmąjį pusmetį beveik neatsiliko nuo rekordinių praėjusių metų rezultatų. Visgi tai gali būti laikinas šuolis, kai kuriems gyventojams siekiant pasiskolinti, kol neįsigaliojo griežtesni Lietuvos banko būsto kreditavimo standartai. Negalima nuneigti ir kitų motyvų - noro saugiai investuoti laisvus pinigus, atlyginimų kilimo, nedarbo lygio mažėjimo ir kitų veiksnių.
Atkuntanti euro zonos ekonomika, žemo lygio pasaulinės naftos kainos, santykinai pigus euras ir atsparumą neigiamiems geopolitiniams veiksniams demonstruojanti vidaus rinka leidžia tikėtis laipsniško šalies makroekonominės situacijos gerėjimo jau artimiausioje ateityje.