Vilniuje atidarytas vienas ekologiškiausių technologijų centrų Europoje

Publikuota: 2013 m. spalio 16 d. trečiadienis

Ekologiškiausias Europoje pramonės objektas, naujos kartos modernių saulės elementų gamykla ir tyrimų laboratorija, greičiausias vaizdo konferencijų ir interneto medijos centras Europoje ir inovatyvių jaunų bendrovių inkubatorius. Visa tai – naujajame „BOD Group“ Aukštųjų technologijų centre L.I.G.H.T. WING Vilniuje, duris atvėrusiame spalio 15 d.

Naujame technologijų centre jau iki 2015 m. pradžios planuojama sukurti aukštųjų technologijų produkcijos ir paslaugų už daugiau nei 0,5 mlrd. litų, o iki 2017 m. apimtys turėtų išaugti iki 1 mlrd. litų. Didžioji dalis čia sukuriamos produkcijos ir paslaugų bus eksportuojama.

„Per keletą metų L.I.G.H.T. WING (Lithuanian incubator of green and high technologies) taps regioniniu lyderiu aukštųjų technologijų srityje. Didžiausia pridėtinė vertė bus centro mokslinis tiriamasis potencialas, nes čia sudarysime geriausias sąlygas vystyti technologijų tyrimus ir plėtrą, čia mokslas ir verslas susijungia dėl tvarios pažangos. Šiandien čia kuriami modernaus, inovatyvaus, ateities Vilniaus pamatai“, – savo vizija dalijasi „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius.

„Džiaugiuosi, kad vienas ekologiškiausių technologijų centrų Europoje įsikurs būtent Vilniuje. Tai yra puikus pavyzdys, kaip gali būti panaudoti taupieji energijos sprendimai – panaudojant geoterminę ir saulės energiją. Netrukus čia dirbs ir pridėtinę vertę šaliai ir miestui kurs apie 500 žmonių“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Didžiausią L.I.G.H.T. WING centro dalį kol kas užims ateities saulės technologijas vystančios ir elementus gaminančios bendrovės „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ bei saulės modulius surinksiantis „ViaSolis“.

Centre taip pat suformuotas inovacijų verslo branduolys, kuriame įsikūrė aukštų technologijų įmonės „Kemek Engineering“, „Innovative Pharma Baltics“, „ProBioSanus“, „Litfarma“ „Altechna“. Po metų centre veiklą pradės ir intelektinės nuosavybės internete apsaugos platforma „Clear Digital World“. Į naująjį technologijų centrą persikėlė ir „BOD Group“ DVD, Blu-ray diskų gamykla, aprūpinanti laikmenomis nemažą dalį Europos.

„Centre per metus pagaminsime iki 16,7 mln. vienetų saulės elementų, metinis komplekso pajėgumas – 70 MW. Tiek saulės elementų pakaktų 50-iai vidutinio galingumo Europos saulės jėgainių įrengti“, – pasakoja „BOD Group“ vadovas. 2014-2015 m. apyvarta iš čia gaminamų saulės elementų ir modulių sieks 300 mln. litų, eksportas viršys 95%. 

L.I.G.H.T. WING centro bendras plotas – 30 200 kv. m, iki 2015 m. „BOD Group“ investicijos į jį sieks 150 mln. litų, 30% šios sumos sudarys ES paramos lėšos. Į Visorių IT parko infrastruktūrą – komunikacijas, gatves ir teritorijos sutvarkymą investuota per 10 mln. litų. Čia atsirado 2 naujos gatvės, buvo sutvarkyta Akademijos gatvė. Planuojama, kad investicijos atsipirks per 5–6 m., o jau 2015 m. čia dirbs apie 500 žmonių.

 Pagrindinės datos:

  • 2010 m. lapkričio 24 d. Vilniuje, Visorių IT parke suformuluojama L.I.G.H.T. WING vizija.
  • 2012 m. sausio 31 d. pasirašoma sutartis su saulės elementų įrangos gamintoju, Vokietijos kompanija „Singulus Technologies AG“.
  • 2013 m. balandžio 3 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija pasirašo centro statybų užbaigimo aktą.
  • 2013 m. spalio 15 d. duris atveria Aukštųjų technologijų centras L.I.G.H.T. WING.

 Pagrindiniai faktai:

  • L.I.G.H.T. WING pastato plotas – 30.200 m².
  • Patalpoms šildyti ir įrangai aušinti naudojama geoterminė energija.
  • Sistemai įdiegti grunte padaryta 110 gręžinių, kurių kiekvieno gylis siekia net 148 metrus.
  • Bendras po pastatu išvedžiotų vamzdynų ilgis – 17 km.
  • Pastato statybų vertė – virš 50 mln. litų.
  • Dar beveik 20 mln. litų investuota į gamybos procesus aptarnaujančią įrangą.
  • „BOD Group“ bendros investicijos į centrą sieks 150 mln. litų.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kas ketvirtas lietuvis 2016-aisiais skolinosi pinigų

Gyventojų įpročiai kinta, o vartojimo kreditai jau nebėra tabu. Tyrimas atskleidė, kad net 24 proc. lietuvių praėjusiais metais skolinosi pinigus įvairioms reikmėms patenkinti. skaityti »

Pasaulio turtingieji dar praturtėjo

„Bloomberg Billionaires Index“ duomenimis, pasaulio turtingųjų turtas išaugo 5,7 proc. skaityti »

Aptartos ekonomikos augimą ir finansų stabilumą užtikrinančios priemonės

Finansų ministras Vilius Šapoka su Europos Audito Rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė Rūmų finansinių ir veiklos auditų ataskaitas Lietuvai aktualiais klausimais. skaityti »

Dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. skaityti »

Memelio ir Rusnės pinigams – 100 metų

Lygiai prieš 100 metų, 1917-aisiais, net trys Klaipėdos krašto miestai pradėjo leisti savo pinigus. Pirmieji pasistengė didžiausios Lietuvos teritorijoje esančios Rusnės salos gyventojai. skaityti »

Pramonininkai finansų ministrui pateikė pasiūlymus, kaip didinti šalies konkurencingumą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Stasys Kropas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė būdus didinti šalies ūkio konkurencingumą. skaityti »

Šūsnis popierinių liudijimų keis elektroniniai

Nuo sausio 2 d. vilniečiai daug paprasčiau ir greičiau tvarkys įvairius su dokumentais susijusius reikalus – nebereikės kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų. skaityti »

Apdovanoti geriausi 2016 metų Lietuvos robotų kūrėjai

Gruodžio 30 d. M. Mažvydo bibliotekoje buvo apdovanoti verslo ir mokslo atstovai už pasiekimus robotikos srityje pagal Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Ūkio ministerija ir DELFI gruodžio mėn. vykdytą projektą „Aš, Robotas“. skaityti »

Plečiamas verslo finansavimo priemonių spektras

Nuo 2017 m. Ūkio ministerijai atsiras galimybė įgyvendinti naujas eksporto kredito ir faktoringo garantijų priemones. skaityti »

Populiarėja darbas komandiruočių principu

Statistika rodo, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai samdo darbuotojus vietos įmonėse ir siunčia juos į komandiruotes užsienyje arba pas darbdavį kitoje šalyje. skaityti »