Apdovanoti Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelnę užsienio lietuviai

Publikuota: 2012 m. lapkričio 8 d. ketvirtadienis

Lapkričio 8 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įteikė Mokslo premijas trims užsienio lietuviams: Vokietijoje gyvenančiam chemikui Viliui Lėnertui, psichologui Romualdui Kriaučiūnui iš JAV ir biochemikui Skirmantui Kriaučioniui, dirbančiam Jungtinėje Karalystėje. Premijos paskirtos už pasaulinės reikšmės mokslo pasiekimus, bendradarbiavimą su Lietuva, paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei.

„Nors šie mokslininkai dirba kitose šalyse, tačiau negalime vienareikšmiškai sakyti, kad netekome jų protų ar širdžių, nes šiuos mokslininkus su Lietuva sieja glaudaus bendradarbiavimo ryšiai, jų nuoširdus įsipareigojimas savo tėvynei, - sveikindamas laureatus sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. - Esame akivaizdoje tokios istorinės situacijos, kai išskirtinius mokslo produktus kuria tarptautinės geriausių protų komandos, kuriose džiugu matyti Lietuvos atstovus. Mes turime kuo didžiuotis, nes jie dirba ir Lietuvai, ir žmonijai, jų vardai žymi Lietuvos vardą pasaulio žemėlapyje“.

Šeštą kartą teikiamomis Mokslo premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

Apie mokslininkus

Vilius Lėnertas ir Romualdas Kriaučiūnas – tai per karą į užsienį pasitraukę lietuviai, ten baigę mokslus, vystę profesinę veiklą, bet nepamiršę savo šaknų. Jie ne tik aktyvūs savo kraštų lietuviškose bendruomenėse, bet ir glaudžiai bendradarbiauja su Lietuva. Jaunas mokslininkas Skirmantas Kriaučionis baigė studijas Lietuvoje ir išvažiavo į užsienį gilinti žinių, padarė pasaulyje pripažintų mokslinių atradimų, dalijasi savo ryšiais ir mokslo naujienomis su kolegomis Lietuvoje.

Freiburgo universitetinės vaikų ligoninės Vokietijoje klinikinės chemijos ir diagnostikos specialistas Vilius Lėnertas mokslo premija įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus fizinių, biomedicinos, technologinių mokslų srityse, už aktyvų bendradarbiavimą ir paramą Lietuvai laboratorinės medicinos, ypač paveldimų ligų diagnostikos, srityje. Dr. V. Lėnertas – medicininės paramos Lietuvai teikėjas, aktyvus lietuvių bendruomenės Vokietijoje narys – padėjo vystytis Lietuvos laboratorinei medicinai dalindamasis ne tik mokslo žiniomis, bet ir medicininėmis priemonėmis, atliko daug tyrimų pacientams iš Lietuvos nustatant retas paveldimas ligas.

Neįgalumo nustatymo tarnybos Mičigano socialinio draudimo departamento JAV klinikinės psichologijos specialistas Romualdas Kriaučiūnas apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus humanitarinių bei socialinių mokslų srityje. Dr. R. Kriaučiūnas – psichologas praktikas, mokslo populiarintojas, aktyvus lietuvių bendruomenės JAV narys, labai vertinamas ir už savo plačią žurnalistinę ir šviečiamąją veiklą. Jis taip pat yra dosnus lietuvybės rėmėjas bei puoselėtojas – Lietuvoje remia dvi kaimo mokyklas, dosniai aukoja įvairiems fondams palaikydamas lietuvybę Amerikoje.

Oksfordo universiteto Ludvigo vėžio tyrimų instituto Jungtinėje Karalystėje biochemijos daktaras Skirmantas Kriaučionis apdovanotas už pasaulinės reikšmės atradimus DNR tyrimų srityje ir bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos biotechnologais. Jauno Lietuvoje mokslo kelią pradėjusio mokslininko tyrinėjimai atveria naujus kelius tiriant fundamentalų molekulinį procesą – genetinės informacijos realizavimo mechanizmus, susijusius su DNR modifikacijomis. Tai vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio epigenetikos atradimų, patenkantis į biochemijos ir genetikos mokslų istoriją. Nuo 2010 m. gyvenantis ir dirbantis Jungtinėje Karalystėje jaunas mokslų daktaras aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutu, Lietuvos biotechnologine kompanija UAB „Fermentas“, planuojančia jo tyrimų rezultatus diegti praktikoje, taip pat - Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo bendruomene.

Apie Mokslo premiją

š viso mokslo premijoms užsienio lietuviai šiemet pateikė 14 kandidatūrų. 4 kandidatų paraiškų sulaukta iš JAV, po dvi – iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos, po vieną kandidatą – iš Italijos, Šveicarijos, Australijos, Rusijos, Ispanijos ir Taivano. Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.

Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau šeštus metus. Iki šiol premijas yra gavę aštuoniolika mokslininkų.

Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje. Mokslo premijos dydis – 13 tūkst. litų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »