„Universitetai neparengia tiek programuotojų, kiek jų reikia rinkai. Ateityje šis trūkumas tik didės“, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos (JKM) vadovė ir įkūrėja Danguolė Rutkauskienė. Jos nuomone, jei šiemet Europai reikia 300 tūkstančių programuotojų, po kelerių metų šis skaičius padidės keletą kartų.

Beje, informacinių technologijų ekspertė teigia, kad populiarus programuotojo įvaizdis – žmogus, kurio galvoje ir kompiuterio ekrane tik skaičiukai – neatitinka tikrovės. Ateities specialybės – tai programų architektai, interneto svetainių dizaineriai, testuotojai, kurioms programavimo įgūdžiai reikalingi, tačiau nėra esminiai.

Ateities specialistai bus savotiška tarpinė grandis tarp kompiuterinių paslaugų užsakovų ir jų atlikėjų – programuotojų. Šios specialybės atsiranda programavimo ir kitų disciplinų, tokių, kaip dizainas, architektūra sankirtoje.

D. Rutkauskienė įsitikinusi, kad tiksliųjų mokslų ir darbo kompiuteriu įgūdžių stiprinimas yra geras profesinės veiklos startas. „Retas kuris vaikystėje šokęs, dainavęs ar sportavęs tampa profesionaliu sportininku, šokėju, ar dainininku. Kitiems reikia įgyti profesiją“, – teigia D. Rutkauskienė. Tuo tarpu, užsiėmimai, kuriais gilinami darbo kompiuteriu, tiksliųjų mokslų įgūdžiai, padeda profesinės karjeros pagrindus.

Pašnekovės teigimu, statistika rodo, kad neformaliojo ugdymo srityje neproporcingai daug dėmesio (ir valstybės išteklių) yra skiriama sporto ir meno ugdymui, tiksliųjų mokslų sąskaita. KTU JKM vadovės nuomone, tai ir yra viena iš priežasčių, dėl ko šiandien Lietuvoje kalbama apie tiksliųjų mokslų lygio nuosmukį ir nereikalingų specialybių perteklių.

„Nė vieno informacinių technologijų specialisto nerasime užsiregistravusio darbo biržoje, o daugelis programų sistemas besimokančiųjų dirba jau nuo pirmojo kurso“, – teigia D. Rutkauskienė, primindama, kad informacinių technologijų srityje dirbančiųjų atlyginimai yra gerokai didesni nei vidurkis.

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu atliktos stojančiųjų apklausos duomenimis, nemažai daliai stojančiųjų tam, kad jie galėtų pretenduoti į nemokamas studijų vietas prioritetinėse studijų programose, pritrūko bendrojo lavinimo mokykloje A lygiu išmoktų dalykų ir atitinkamų valstybinių brandos egzaminų. Visų pirma – matematikos ir informacinių technologijų.