Mokslininkai iš Lankasterio universiteto (Jungtinė Karalystė) Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) vykdė „pilotinį“ tyrimą, skirtą atskleisti lietuvių nacionalinio identiteto subtilybes studentų pateiktuose darbuose.
„Mūsų tikslas – ištirti, kaip žmonės geba perteikti savo nacionalinį identitetą, ir palyginti skirtingų tautų atstovus“, teigė lingvistas Johannas Ungeris, kartu su kolega George‘u Greenu, tyrimą atliekantis ir Kaune, ir Lankasteryje.
J. Ungeris teigė, jog susidomėjimas šia tema kilo siekiant geriau atskleisti žmogaus patirtį: „Esu lingvistas, domiuosi tuo, kaip žmonės geba aplinkiniams perteikti – raštu ir žodžiu – savo nacionalinį identitetą. Ypač įdomu palyginti šias dvi šalis – Jungtinė Karalystė šiandien išgyvena didelius pokyčius, o Lietuva yra patyrusi okupaciją ir išsivadavimą nuo Sovietų Sąjungos“.
Tarpdisciplininio tyrimo dalyvių buvo prašoma perrašyti pateiktą tekstą jį padarant kuo labiau lietuvišką (užduotį reikėjo atlikti anglų kalba). Dalyviams nebuvo paaiškinta, kas turima omenyje kalbant apie „lietuviškumą“.
„Mano tyrimų sritis yra kūrybinio proceso analizavimas, tai yra – kaip rašytojai geba atskleisti nacionalinį identitetą savo kūriniais. Tyrimo metu analizuosime, kaip žmonės perteikia skirtingus savo nacionalinio identiteto suvokimo aspektus per kūrybinį tekstą“, – teigė George‘as Greenas, Lankasterio universiteto anglų kalbos ir kūrybinio rašymo departamento vyresnysis tyrėjas.
Mokslininkai stengiasi suderinti tarpdisciplininį požiūrį – nacionalinio identiteto sąvoką atskleisti per kūrybiškumo ir mokslo prizmę.
„Tyrimo fokus grupėje turėjome pradedančius rašytojus – studentus, kurie savo gebėjimus ugdo studijų metu. Kūrybinis rašymas kartu su akademiniu mokymosi procesu padeda atskleisti studento pasaulėžiūrą. Juk nacionalinio naratyvo formavimas prasideda dar mokykloje, kai žinias moksleiviai gauna iš mokytojo, o jis tęsiamas studijų universitete metu“, – pasakojo J. Ungeris.
Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktame tyrime atkreipiamas dėmesys ir į vertimo aspektą.
„Kaip vyksta procesas, kai tiesioginis vertimas neįmanomas? Kaip tokiu atveju mums suprasti vieniems kitus? Ar tai išvis įmanoma? Su šia problema yra susidūręs kiekvienas rašytojas. Kalbėdami ar rašydami gimtąja kalba vartojame įprastą, neretai kasdienę kalbą. Kai bandome tą patį perteikti užsienio kalba, mūsų rašymas pasikeičia. Puiki to iliustracija – dramaturgas Samuelis Becketas, kuris, nors ir nebuvo prancūzas, knygas rašė šia kalba, kadangi jautė, kad gali išsireikšti tiksliau“, – samprotauja lingvistas J. Ungeris.
Pasak mokslininkų, lingvistika yra neišvengiamai tarpdisciplininis mokslas: kalbų tyrimuose – nuo neurolingvistikos iki politinės kalbos analizės – visada susiliečia kelios sritys.
„Mokslininkai, kurie niekuomet nepalieka savo tyrimų srities, jaučiasi saugūs, o jų tyrimai neprogresuoja. Inovatyvūs atradimai gali rastis tik vykdant tarpdisciplininius tyrimus“, – yra įsitikinęs Lankasterio universiteto lingvistikos srities tyrėjas J. Ungeris, kartu su kolega G. Greenu vizitavęs KTU.