Europoje užsienio kalbų mokytis pradedama vis anksčiau

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 25 d. antradienis

Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena. Jos tikslas – skatinti visuomenę domėtis Europos kalbų ir kultūrų įvairove bei mokytis daugiau kalbų. Kaip rodo neseniai paskelbta 2012 m. ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“, daugėja užsienio kalbas besimokančių mokinių, kai kuriose šalyse užsienio kalbos mokosi ir trimečiai.

Ataskaitos duomenimis, populiariausia užsienio kalba yra anglų. Bendrojo ugdymo pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose anglų kalbos mokosi daugiau nei 90 proc. mokinių. Keturiolikoje šalių ši kalba yra privaloma.

Anglų kalba populiariausia ir Lietuvos mokyklose. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje 2011–2012 mokslo metais anglų kalbos mokėsi 89,6 proc.

Be anglų kalbos daugumoje Centrinės ir Vakarų Europos šalių populiariausios kalbos yra vokiečių ir prancūzų. Prancūzų kalba yra dažnesnė pietų Europos šalyse. Ispanų ir italų kalbų dažniausiai mokomasi kaip trečiosios ar ketvirtosios kalbos, paprastai vidurinio ugdymo aukštesnėje pakopoje. Rusų kalba plačiai paplitusi tik Latvijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje vidurinio ugdymo žemesnėje pakopoje kaip antroji užsienio kalba.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje rusų kalbą buvo pasirinkę 41,5 proc. mokinių, vokiečių – 8,6 proc., o prancūzų – 2,5 proc. mokinių. Vienos užsienio kalbos mokėsi 44,7 proc., o dviejų – 55 proc. Lietuvos mokinių. Trijų užsienio kalbų be gimtosios buvo pasirinkę mokytis tik 0,3 proc. mokinių.

Ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ rodo, kad 2009–2010 mokslo metais dviejų ar daugiau užsienio kalbų mokėsi beveik 61 proc. Europos pagrindinių mokyklų mokinių. Tai 14 proc. daugiau negu 2004–2005 m.

Dauguma mokinių Europoje užsienio kalbos pradeda mokytis būdami šešerių–devynerių metų. Kai kuriais atvejais mokytis pradedama dar vaikų darželyje. Pavyzdžiui, vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje užsienio kalbos gali mokytis trimečiai.

Ataskaitoje „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ išsamiai aptaria kalbų mokymosi padėtis 27 ES valstybėse narėse, taip pat Kroatijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Turkijoje. Tokia ataskaita rengiama kas 3-4 metus, o duomenys gaunami iš švietimo informacijos tinklo Eurydice, Eurostat, Kalbų mokėjimo Europos tyrimo ir EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos PISA.

Visa ataskaita anglų kalba pateikta internetiniame puslapyje: http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series/143EN.pdf

Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokytis antroje klasėje. Rinktis galima iš trijų – anglų, prancūzų ar vokiečių – užsienio kalbų. 6-oje klasėje mokoma antrosios užsienio kalbos, kurią galima rinktis iš mokyklos siūlomų kalbų, atsižvelgus į mokinių poreikius ir mokyklos užsienio kalbų mokymosi tradicijas. Jei mokykla turi galimybių, ji gali mokyti antrosios užsienio kalbos 5-oje klasėje. Vienuoliktokai, kaip pasirenkamojo dalyko, gali pradėti mokytis ir trečiosios užsienio kalbos.

Rugsėjo 25 d. Lietuvoje prasidės renginiai, skirti paminėti Europos kalbų dienai.
10 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje vyks apskritojo stalo diskusija „Daugiakalbystė Lietuvoje: padėties analizė ir ateities perspektyvos“.
13 val. Vilniuje Rotušės aikštėje vyks iškilmingas Europos kalbų dienos atidarymas, kuriame dalyvaus švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, užsienio šalių ambasadų, mokyklų, aukštųjų mokyklų atstovai.

Europos kalbų diena Europoje minima nuo 2001 metų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »