Europoje užsienio kalbų mokytis pradedama vis anksčiau

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 25 d. antradienis

Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena. Jos tikslas – skatinti visuomenę domėtis Europos kalbų ir kultūrų įvairove bei mokytis daugiau kalbų. Kaip rodo neseniai paskelbta 2012 m. ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“, daugėja užsienio kalbas besimokančių mokinių, kai kuriose šalyse užsienio kalbos mokosi ir trimečiai.

Ataskaitos duomenimis, populiariausia užsienio kalba yra anglų. Bendrojo ugdymo pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose anglų kalbos mokosi daugiau nei 90 proc. mokinių. Keturiolikoje šalių ši kalba yra privaloma.

Anglų kalba populiariausia ir Lietuvos mokyklose. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje 2011–2012 mokslo metais anglų kalbos mokėsi 89,6 proc.

Be anglų kalbos daugumoje Centrinės ir Vakarų Europos šalių populiariausios kalbos yra vokiečių ir prancūzų. Prancūzų kalba yra dažnesnė pietų Europos šalyse. Ispanų ir italų kalbų dažniausiai mokomasi kaip trečiosios ar ketvirtosios kalbos, paprastai vidurinio ugdymo aukštesnėje pakopoje. Rusų kalba plačiai paplitusi tik Latvijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje vidurinio ugdymo žemesnėje pakopoje kaip antroji užsienio kalba.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje rusų kalbą buvo pasirinkę 41,5 proc. mokinių, vokiečių – 8,6 proc., o prancūzų – 2,5 proc. mokinių. Vienos užsienio kalbos mokėsi 44,7 proc., o dviejų – 55 proc. Lietuvos mokinių. Trijų užsienio kalbų be gimtosios buvo pasirinkę mokytis tik 0,3 proc. mokinių.

Ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ rodo, kad 2009–2010 mokslo metais dviejų ar daugiau užsienio kalbų mokėsi beveik 61 proc. Europos pagrindinių mokyklų mokinių. Tai 14 proc. daugiau negu 2004–2005 m.

Dauguma mokinių Europoje užsienio kalbos pradeda mokytis būdami šešerių–devynerių metų. Kai kuriais atvejais mokytis pradedama dar vaikų darželyje. Pavyzdžiui, vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje užsienio kalbos gali mokytis trimečiai.

Ataskaitoje „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ išsamiai aptaria kalbų mokymosi padėtis 27 ES valstybėse narėse, taip pat Kroatijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Turkijoje. Tokia ataskaita rengiama kas 3-4 metus, o duomenys gaunami iš švietimo informacijos tinklo Eurydice, Eurostat, Kalbų mokėjimo Europos tyrimo ir EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos PISA.

Visa ataskaita anglų kalba pateikta internetiniame puslapyje: http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series/143EN.pdf

Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokytis antroje klasėje. Rinktis galima iš trijų – anglų, prancūzų ar vokiečių – užsienio kalbų. 6-oje klasėje mokoma antrosios užsienio kalbos, kurią galima rinktis iš mokyklos siūlomų kalbų, atsižvelgus į mokinių poreikius ir mokyklos užsienio kalbų mokymosi tradicijas. Jei mokykla turi galimybių, ji gali mokyti antrosios užsienio kalbos 5-oje klasėje. Vienuoliktokai, kaip pasirenkamojo dalyko, gali pradėti mokytis ir trečiosios užsienio kalbos.

Rugsėjo 25 d. Lietuvoje prasidės renginiai, skirti paminėti Europos kalbų dienai.
10 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje vyks apskritojo stalo diskusija „Daugiakalbystė Lietuvoje: padėties analizė ir ateities perspektyvos“.
13 val. Vilniuje Rotušės aikštėje vyks iškilmingas Europos kalbų dienos atidarymas, kuriame dalyvaus švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, užsienio šalių ambasadų, mokyklų, aukštųjų mokyklų atstovai.

Europos kalbų diena Europoje minima nuo 2001 metų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Nors gyvenimo aprašyme skiltis „kita veikla“ yra paskutinė ir atrodo nereikšminga, būtent ji suteikia darbdaviui informacijos apie tai, koks žmogus siekia prisijungti prie komandos. Neretai būtent šios, asmeninės savybės, nulemia sprendimą – atsivers ar užsitrenks svajonių karjeros durys. skaityti »

Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. skaityti »

Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams. skaityti »

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. skaityti »

Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį. skaityti »

Rašytojai Rutai Sepetys įteikta garbinga Jungtinės Karalystės literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rutai Sepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. skaityti »

Vis daugiau studentų Lietuvos universitetuose nori studijuoti anglų kalba

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslininką, nekalbantį anglų kalba. Netolimoje ateityje anglų kalba taps privaloma visų profesijų atstovams. skaityti »

Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis, taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. skaityti »

Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams

Birželio 15 d. šalies bibliotekos pakvies knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. skaityti »

VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. skaityti »