Europoje užsienio kalbų mokytis pradedama vis anksčiau

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 25 d. antradienis

Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena. Jos tikslas – skatinti visuomenę domėtis Europos kalbų ir kultūrų įvairove bei mokytis daugiau kalbų. Kaip rodo neseniai paskelbta 2012 m. ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“, daugėja užsienio kalbas besimokančių mokinių, kai kuriose šalyse užsienio kalbos mokosi ir trimečiai.

Ataskaitos duomenimis, populiariausia užsienio kalba yra anglų. Bendrojo ugdymo pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose anglų kalbos mokosi daugiau nei 90 proc. mokinių. Keturiolikoje šalių ši kalba yra privaloma.

Anglų kalba populiariausia ir Lietuvos mokyklose. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje 2011–2012 mokslo metais anglų kalbos mokėsi 89,6 proc.

Be anglų kalbos daugumoje Centrinės ir Vakarų Europos šalių populiariausios kalbos yra vokiečių ir prancūzų. Prancūzų kalba yra dažnesnė pietų Europos šalyse. Ispanų ir italų kalbų dažniausiai mokomasi kaip trečiosios ar ketvirtosios kalbos, paprastai vidurinio ugdymo aukštesnėje pakopoje. Rusų kalba plačiai paplitusi tik Latvijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje vidurinio ugdymo žemesnėje pakopoje kaip antroji užsienio kalba.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje rusų kalbą buvo pasirinkę 41,5 proc. mokinių, vokiečių – 8,6 proc., o prancūzų – 2,5 proc. mokinių. Vienos užsienio kalbos mokėsi 44,7 proc., o dviejų – 55 proc. Lietuvos mokinių. Trijų užsienio kalbų be gimtosios buvo pasirinkę mokytis tik 0,3 proc. mokinių.

Ataskaita „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ rodo, kad 2009–2010 mokslo metais dviejų ar daugiau užsienio kalbų mokėsi beveik 61 proc. Europos pagrindinių mokyklų mokinių. Tai 14 proc. daugiau negu 2004–2005 m.

Dauguma mokinių Europoje užsienio kalbos pradeda mokytis būdami šešerių–devynerių metų. Kai kuriais atvejais mokytis pradedama dar vaikų darželyje. Pavyzdžiui, vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje užsienio kalbos gali mokytis trimečiai.

Ataskaitoje „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ išsamiai aptaria kalbų mokymosi padėtis 27 ES valstybėse narėse, taip pat Kroatijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Turkijoje. Tokia ataskaita rengiama kas 3-4 metus, o duomenys gaunami iš švietimo informacijos tinklo Eurydice, Eurostat, Kalbų mokėjimo Europos tyrimo ir EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos PISA.

Visa ataskaita anglų kalba pateikta internetiniame puslapyje: http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series/143EN.pdf

Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokytis antroje klasėje. Rinktis galima iš trijų – anglų, prancūzų ar vokiečių – užsienio kalbų. 6-oje klasėje mokoma antrosios užsienio kalbos, kurią galima rinktis iš mokyklos siūlomų kalbų, atsižvelgus į mokinių poreikius ir mokyklos užsienio kalbų mokymosi tradicijas. Jei mokykla turi galimybių, ji gali mokyti antrosios užsienio kalbos 5-oje klasėje. Vienuoliktokai, kaip pasirenkamojo dalyko, gali pradėti mokytis ir trečiosios užsienio kalbos.

Rugsėjo 25 d. Lietuvoje prasidės renginiai, skirti paminėti Europos kalbų dienai.
10 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje vyks apskritojo stalo diskusija „Daugiakalbystė Lietuvoje: padėties analizė ir ateities perspektyvos“.
13 val. Vilniuje Rotušės aikštėje vyks iškilmingas Europos kalbų dienos atidarymas, kuriame dalyvaus švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, užsienio šalių ambasadų, mokyklų, aukštųjų mokyklų atstovai.

Europos kalbų diena Europoje minima nuo 2001 metų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Pasaulyje mokytojų trūkumas

Jungtinės tautos praėjusiais metais paskelbė, kad pasaulyje trūksta beveik 8 milijonų mokytojų. skaityti »

Inžinerija – ateities specialybė, kuria vis labiau domisi ir merginos

Kokią sritį rinktis studijoms? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs ateityje? skaityti »

100 reikšmingiausių vaikų knygų: sąrašo viršūnėje Nėris, Geda ir Maironis

Paskelbtas Lietuvos šimtmečiui skirtas geriausių vaikiškų knygų sąrašas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“. skaityti »

M.Mažvydo biblioteka kviečia Motinos dieną sutikti su knyga

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atvers duris visoms mamoms, močiutėms ir šeimoms su mažaisiais skaitytojais. skaityti »

Vilniaus dailės akademijos studentai sukūrė pirmąją grojančią sieną Lietuvoje

Du Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai, panaudoję inovatyvias technologijas, sukūrė specialią grojančią sieną, simbolizuojančią vandenyno būgnus. skaityti »

Išskirtiniam pokalbiui apie meno ir mokslo jungtis susiburs Šveicarijos ir Lietuvos ekspertai

Meno ir edukacijos centras Rupert kviečia į trečiąjį edukacinės paskaitų serijos „Pažintis su šiuolaikiniu menu“ pokalbį. skaityti »

VU Fizikos fakultetas plėtoja bendradarbiavimą su „Huawei“

Vilniaus universiteto Fizikos fakultete lankėsi garbūs svečiai iš kompanijos „Huawei“. skaityti »

Penktokai mikrokompiuteriais jau kuria švieslentes, žingsniamačius ir nuotoliniu būdu valdo planšetes

Vilniuje gimusi idėja visiems vaikams padovanoti po mikrokompiuterį labai sparčiai artėja prie realybės – 110 micro:bit kompiuteriukų jau išdalinta, o vos per mėnesį penktokai jais prikūrė netikėčiausių projektų. skaityti »

Programuotojų stygius nemažėja: jų poreikis Lietuvoje dar išaugs kone du kartus

Šiuo metu šalyje veikiančios įmonės į darbą iš karto galėtų priimti per 3 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o per artimiausius trejus metus jų poreikis rinkoje išaugs 83 procentais. skaityti »

Panevėžio studentui robotų entuziastui – kelialapis į prestižinį renginį Japonijoje

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto magistrantas Giedrius Liaučys, sukonstravęs robotą „Ciongs“, laimėjo nacionalinį kelialapį į Japoniją. skaityti »