„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos bei kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Tačiau svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet kartu orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės ir socialinės-ekonominės naudos“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi Lietuvos mokslo premijų laureatus.

Pasak ministrės, šiandien svarbu kuo aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo programose, tyrimų projektų vykdymui vienyti tarpinstitucines ir tarpdisciplinines mokslininkų grupes. Tikimasi, kad Lietuvos tapimas Europos molekulinės biologijos laboratorijos nare, prisijungimas prie Europos molekulinės biologijos mokslo tinklo, bendradarbiavimas su Europos branduolinių tyrimų centru CERN sudarys galimybes Lietuvai aktyviau dalyvauti mokslo procesuose.

„Taip pat viliuosi, kad esminių pasiekimų moksliniuose tyrimuose, inovacijų ir aukštųjų technologijų plėtros srityse padės pasiekti Saulėtekyje veiklą pradėsiančių Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro bei Jungtinio gyvybės mokslų centro sutelktos pajėgos“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė, pabrėždama, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokslinių tyrimų kultūros diegimui darželiuose ir mokyklose.

Lietuvoje siekiama sukurti mokslo populiarinimo tinklą: po poros metų Kaune turėtų duris atverti Mokslo ir technologijų populiarinimo centras, dešimtyje Lietuvos miestų įsikurs STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo – ugdymo centrų, o visos pradinės mokyklos ir progimnazijos bus aprūpintos gamtos ir technologinių mokslų ugdymui reikalingomis priemonėmis. „Tikimės, kad tai paskatins proveržį bendrajame ugdyme ir padidins mokinių susidomėjimą mokslu“, – sakė ministrė. 

Lietuvos mokslo premijas šiemet pelnė Vilniaus universiteto mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.

Premija taip pat skirta ir Vilniaus universiteto mokslininkui Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.

Kaip ir pernai, šiemet paskirtos šešios premijos. Tik viena vietoj dviejų galimų premijų šiemet paskirta už Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities tyrimus.

Lietuvos mokslo premijas įsteigė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šios premijos skiriamos kasmet už reikšmingus fundamentinius, taikomuosius ir eksperimentinės plėtros darbus, svarbius Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Jos dydis siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių. Premijas, įvertinusi konkursui pateiktus darbus, paskiria Lietuvos mokslo premijų komisija.

Šiemet konkursui iš viso buvo pateikti 33 mokslo darbai. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.