Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

Publikuota: 2016 m. kovo 9 d. trečiadienis

„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos bei kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Tačiau svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet kartu orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės ir socialinės-ekonominės naudos“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi Lietuvos mokslo premijų laureatus.

Pasak ministrės, šiandien svarbu kuo aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo programose, tyrimų projektų vykdymui vienyti tarpinstitucines ir tarpdisciplinines mokslininkų grupes. Tikimasi, kad Lietuvos tapimas Europos molekulinės biologijos laboratorijos nare, prisijungimas prie Europos molekulinės biologijos mokslo tinklo, bendradarbiavimas su Europos branduolinių tyrimų centru CERN sudarys galimybes Lietuvai aktyviau dalyvauti mokslo procesuose.

„Taip pat viliuosi, kad esminių pasiekimų moksliniuose tyrimuose, inovacijų ir aukštųjų technologijų plėtros srityse padės pasiekti Saulėtekyje veiklą pradėsiančių Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro bei Jungtinio gyvybės mokslų centro sutelktos pajėgos“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė, pabrėždama, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokslinių tyrimų kultūros diegimui darželiuose ir mokyklose.

Lietuvoje siekiama sukurti mokslo populiarinimo tinklą: po poros metų Kaune turėtų duris atverti Mokslo ir technologijų populiarinimo centras, dešimtyje Lietuvos miestų įsikurs STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo – ugdymo centrų, o visos pradinės mokyklos ir progimnazijos bus aprūpintos gamtos ir technologinių mokslų ugdymui reikalingomis priemonėmis. „Tikimės, kad tai paskatins proveržį bendrajame ugdyme ir padidins mokinių susidomėjimą mokslu“, – sakė ministrė. 

Lietuvos mokslo premijas šiemet pelnė Vilniaus universiteto mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.

Premija taip pat skirta ir Vilniaus universiteto mokslininkui Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.

Kaip ir pernai, šiemet paskirtos šešios premijos. Tik viena vietoj dviejų galimų premijų šiemet paskirta už Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities tyrimus.

Lietuvos mokslo premijas įsteigė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šios premijos skiriamos kasmet už reikšmingus fundamentinius, taikomuosius ir eksperimentinės plėtros darbus, svarbius Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Jos dydis siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių. Premijas, įvertinusi konkursui pateiktus darbus, paskiria Lietuvos mokslo premijų komisija.

Šiemet konkursui iš viso buvo pateikti 33 mokslo darbai. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »