Lapkričio 5 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudarytai darbo grupei pristatė dviejų didžiausių Kauno universitetų – KTU ir LSMU – bendrą veiklą, telkiant savo mokslinį ir studijų potencialą bei judant universitetų susijungimo link.

Darbo grupės dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius nariams KTU rektorius teigė, kad susijungimas leistų konsoliduoti mokslo ir studijų išteklius, kelti kokybę ir tapti matomais tarptautiniu mastu.

Nors posėdyje KTU ir LSMU iniciatyva buvo pavadinta nauja, P. Baršauskas pabrėžia, kad nuoseklūs žingsniai judant dviejų didžiausių Kauno universitetų susijungimo link yra daromi jau ne vienerius metus. Abiejų universitetų mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja vykdydami jungtinius projektus, rengiamos bendros konferencijos ir kiti moksliniai renginiai, startavo pirmoji Lietuvoje dviejų šalies aukštųjų mokyklų parengta jungtinė tarpdisciplininė studijų programa Sveikatos informatika.

„Norėdami būti stiprūs, konkurencingi ir matomi tarptautiniu lygiu, turime sekti europinėmis tendencijomis – mokslinis ir studijų potencialas telkiamas jungiant geriausias skirtingų sričių aukštąsias mokyklas. Viena iš daugelio sėkmės istorijų yra prie geriausiųjų Senojo žemyno universitetų sparčiai artėjantis Suomijos Aalto universitetas. Jis buvo įkurtas 2010 metais sujungus tris aukštąsias mokyklas – Helsinkio ekonomikos mokyklą, Helsinkio technologijų bei Helsinkio meno ir dizaino universitetus.

Universitetų jungimasis – sudėtingas, kompleksinis, ilgalaikis, daug žmogiškųjų ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Mechaniškas vardo pakeitimas nereiškia susijungimo. Jis turi būti organiškas, iš tiesų konsoliduojantis mokslo ir studijų potencialą. Tą mes ir darome, skatindami mokslininkų bendradarbiavimą, rengdami bendras studijų programas.

Medicina ir technologijos, inžinerija turi žengti drauge, nes jos viena kitą papildo. Medikai turi pasakyti mokslininkams, kokius poreikius jie turi. Biomedicina, bioinžinerija yra vienos perspektyviausių, pelningiausių sričių visame pasaulyje. Jei norime kurti inovacijas, būti inovacijų ekonomikos šalimi, turime ryžtingus žingsnius žengti dabar“, – sako P. Baršauskas.

Darbo grupė, kurią sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai bei socialiniai partneriai, iki 2016 m. kovo 1 d. žada įvertinti valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius.