KTU ir LSMU telkia savo mokslinį ir studijų potencialą

Publikuota: 2015 m. lapkričio 9 d. pirmadienis

Lapkričio 5 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudarytai darbo grupei pristatė dviejų didžiausių Kauno universitetų – KTU ir LSMU – bendrą veiklą, telkiant savo mokslinį ir studijų potencialą bei judant universitetų susijungimo link.

Darbo grupės dėl valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo konsoliduojant išteklius nariams KTU rektorius teigė, kad susijungimas leistų konsoliduoti mokslo ir studijų išteklius, kelti kokybę ir tapti matomais tarptautiniu mastu.

Nors posėdyje KTU ir LSMU iniciatyva buvo pavadinta nauja, P. Baršauskas pabrėžia, kad nuoseklūs žingsniai judant dviejų didžiausių Kauno universitetų susijungimo link yra daromi jau ne vienerius metus. Abiejų universitetų mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja vykdydami jungtinius projektus, rengiamos bendros konferencijos ir kiti moksliniai renginiai, startavo pirmoji Lietuvoje dviejų šalies aukštųjų mokyklų parengta jungtinė tarpdisciplininė studijų programa Sveikatos informatika.

„Norėdami būti stiprūs, konkurencingi ir matomi tarptautiniu lygiu, turime sekti europinėmis tendencijomis – mokslinis ir studijų potencialas telkiamas jungiant geriausias skirtingų sričių aukštąsias mokyklas. Viena iš daugelio sėkmės istorijų yra prie geriausiųjų Senojo žemyno universitetų sparčiai artėjantis Suomijos Aalto universitetas. Jis buvo įkurtas 2010 metais sujungus tris aukštąsias mokyklas – Helsinkio ekonomikos mokyklą, Helsinkio technologijų bei Helsinkio meno ir dizaino universitetus.

Universitetų jungimasis – sudėtingas, kompleksinis, ilgalaikis, daug žmogiškųjų ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Mechaniškas vardo pakeitimas nereiškia susijungimo. Jis turi būti organiškas, iš tiesų konsoliduojantis mokslo ir studijų potencialą. Tą mes ir darome, skatindami mokslininkų bendradarbiavimą, rengdami bendras studijų programas.

Medicina ir technologijos, inžinerija turi žengti drauge, nes jos viena kitą papildo. Medikai turi pasakyti mokslininkams, kokius poreikius jie turi. Biomedicina, bioinžinerija yra vienos perspektyviausių, pelningiausių sričių visame pasaulyje. Jei norime kurti inovacijas, būti inovacijų ekonomikos šalimi, turime ryžtingus žingsnius žengti dabar“, – sako P. Baršauskas.

Darbo grupė, kurią sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai bei socialiniai partneriai, iki 2016 m. kovo 1 d. žada įvertinti valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius.

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »