KTU įsikurs išskirtinė dizaino biblioteka

Publikuota: 2015 m. lapkričio 17 d. antradienis

„Pokalbiai su lietuvių studentais, verslininkais ir kitais sutiktais žmonėms man atskleidė čia slypinčias galimybes. Ši patirtis – magiška“, – sako Lorenzo Piazzi, „DesignLibrary“, kurios centrinė būstinė įsikūrusi Milane, vadovas. Kitais metais Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje duris atvers šios unikalios bibliotekos padalinys. Tai bus pirmasis „DesignLibrary“, turinčios padalinius Šanchajuje ir Stambule, filialas Šiaurės Europoje.

Nors bibliotekos erdvė dar neįrengta, Kaune jau vyksta „DesignLibrary“ renginiai, skirti kelti nuovoką apie šiandien vykstančias naujoves ir svarbiausias aktualijas dizaino, technologijų ir kitose srityse.

Pirmajame „Dizaino ketvirtadienyje“ spalio pradžioje svečiai kalbėjo apie skaitmeninę gamybą bei dizaino ir technologijų ryšį. Kitas „DesignLibrary Kaunas“ renginys – diskusija bendradarbystės erdvių tema – lankytojus kviečia lapkričio 26 d. 19 val. į KTU „Santakos“ slėnį.

– Gal galite papasakoti, kaip veikia „DesignLibrary“ ir kokie yra jos pagrindiniai tikslai?, – paklausėme L. Piazzi.

– „DesignLibrary“ yra pelno nesiekianti kultūrinė organizacija, kuri siekia skatinti dizaino kultūrą visame pasaulyje, vienydama narius iš įvairių šalių. Ji ugdo savo bendruomenę per bendradarbiavimą tarp institucijų, įmonių, leidėjų, studentų ir architektų bei apskritai kūrybingų žmonių. Be to, „DesignLibrary“ organizuoja įvairius renginius, pavyzdžiui, konferencijas ir parodas dizaino tematika, atlieka dizaino tyrimus ir teikia dizaino tyrimų paslaugas. Į bendruomenę gali jungtis visi.

– Kodėl, jūsų nuomone, tokie projektai kaip „DesignLibrary“ yra svarbūs?

– Tai – ne mano nuomonė, mes tuo tikime. Šiandien gyvename pačiu sudėtingiausiu žmonijos istorijos laikotarpiu ir tam, kad išliktume, turime kurti bendrus globalių problemų sprendimus. Būtent todėl mes stengiamės suvienyti žmones, kurie tiki, kad dizainas galėtų būti jungiamoji mokslo, meno, biologijos, technologijų ir visų kitų neįprastų atradimų, kurie atsitinka kasdien ir yra gyvenimo dalis, grandis.

Bibliotekos tikslas yra suburti globalią žmonių bendruomenę, kuri leidžia laiką, kurdama ateitį. Nesvarbu, ar jie bendrautų tiesiogiai ar skaitmeniniu būdu – svarbu, jog dalintųsi nuomonėmis ir diskutuotų apie geriausius sprendimus, kuriant revoliucines transporto priemones, medicinos technologijas ar skaitmenines mokymo priemones, taikomas visame pasaulyje. Iš tiesų tai reiškia dalyvauti vienintelėje šiandien įmanomoje inovacijų kūrimo veikloje.

– Ar, jūsų nuomone, Lietuvoje, ir konkrečiai – Kaune yra poreikis „DesignLibrary“ filialui?

– Per pastaruosius metus ne vieną kartą buvau Lietuvoje, dažnai lankiausi Kaune. Sudėtinga kalbėti apie žmonių „poreikius“, net ir tų, kurie yra šalia. Kaip ir visur kitur šioje planetoje, egzistuoja pionieriai ir pasekėjai. Šią socialinę, ir, tikriausiai, biologiškai nulemtą tvarką matome visur, kur gyvena žmonės.

Kitas dalykas – tikrai galiu kalbėti apie galimybes, kurias čia pamačiau. Jas man tiesiogiai pademonstravo studentai, verslininkai ir visi mano sutikti žmonės. Tai – labai svarbi, ir, netgi pasakyčiau, magiška patirtis.

Manau, kad Lietuvoje, kaip ir likusiame pasaulyje, egzistuoja tam tikra sąmoningai nesuvokta energija ir „latentinis kūrybingumas“, kurį reikia įgalinti, kad jis pradėtų augti.

To ir siekiame, įsteigdami „DesignLibrary“ filialus skirtingose pasaulio vietose, būtent: suburti kūrybingą vietos bendruomenę ir leisti jiems tapti unikaliais, suteikti žinių ir galių nesekti standartais. Kai tai pavyksta, stengiamės eksportuoti šias vietines žinias į kitas šalis, siekdami atrasti ir suprasti būdus, kuriais dizaino kultūra gali skatinti inovacijas, aktyviai įsijungti ir pagerinti mūsų kasdienybę.

– Kaip pasirinkote Lietuvą filialo įsteigimui?

– Iš tiesų, buvo atvirkščiai – Lietuva mane pasirinko. O tada – vos po pusantrų metų – įsitikinau, kad intuicija manęs neapgavo. Žinote, kaip visada, nuostabūs dalykai atsitinka ne iš karto, jiems reikia laiko.

– Kokie yra Italijos ir Lietuvos bendradarbiavimo privalumai?

– Kalbant geografiškai – neišsemiami. „DesignLibrary Kaunas“ bus įkurta ties Vakarų ir Rytų kultūros riba, ir, tuo pačiu, bus pirmasis „DesignLibrary“ filialas Europoje, neskaitant Milano, kur yra centrinė būstinė. Ateityje Kaune galėtų susitikti dizaino ir technologijų inovacijas kurianti bendruomenė iš Baltijos ir Šiaurės Europos šalių. Būtent dėl to sutarėme, kad 6 metus dizaino biblioteka priklausys išskirtinai „DesignLibrary“ prekės ženklui.

Turinio prasme, manau, kad Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas atvers plačias galimybes keistis tarpdisciplininiais ištekliais tiek didelėms korporacijoms ir institucijoms, tiek nedidelėms įmonėms ir startuoliams.

– Keitimasis dizaino idėjomis – ar galite įsivaizduoti, kaip tai galėtų vykti?

– Žinoma. Tiesą sakant, šiuo metu, kai skaitote šį tekstą tai jau vyksta. „DesignLibrary“ tikslas yra surinkti, suregistruoti, katalogizuoti, archyvuoti šiuos fenomenus ir suteikti jiems galimybę tapti dizaino istorijos dalimi. Tai – mūsų kultūros paveldas kitoms kartoms.

Žmonės jau kraustosi į kitas šalis, kasdien renkasi, kaip ir kur jie norėtų praleisti savo gyvenimą. Šiandien nebeliko fizinių ribų, kurių negalėtum peržengti turėdamas keletą eurų pigiam skrydžiui.

Vienintelė išlikusi riba – kultūriniai skirtumai. Todėl dizaino kultūros skleidimas, jos integravimas į įvairias veiklas, yra vienintelis kelias šiandien. Tokie mainai gali vykti ne tik tarp Italijos ir Lietuvos, bet ir tarp kitų šalių.

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »