KTU mokslininkui suteiktas Rygos technikos universiteto garbės daktaro vardas

Publikuota: 2012 m. spalio 20 d. šeštadienis

Spalio 13 d. tarp kitų renginių, skirtų Rygos technikos universiteto (RTU) 150–osios metinėms pažymėti, iškilmingame Senato posėdyje KTU profesoriui pensininkui, habil. dr. Vytautui Mykolui Milašiui įteiktos garbės daktaro regalijos. Nutarimą dėl laipsnio suteikimo RTU Senatas priėmė dar balandžio 28 dieną. Profesorius įvertintas už svarų indėlį į glaudų bendradarbiavimą tarp RTU ir KTU, bendrą programų plėtotę, darbą mokslinių tyrimų, metodikų kūrimo, mokslo kvalifikacijų vertinimo srityse.

Prof. V. Milašiaus biografiniai duomenys

 V. Milašius gimė 1934 m. Kaune. 1952 m. jis aukso medaliu baigė Kauno 6–ąją vidurinę mokyklą ir tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą (dabar – Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakultetas). Jį 1957 m. baigė su pagyrimu ir įgijo pluoštinių medžiagų mechaninės technologijos inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Po aspirantūros 1962 m. buvo priimtas etatiniu dėstytoju asistentu į Lengvosios pramonės fakulteto (dabar – Dizaino ir technologijų fakultetas) Tekstilės technologijos katedrą. 1963 m. apsigynė disertaciją „Dirbtinių kailių pūkuotumo klausimu“ ir jam buvo suteiktas technikos mokslų kandidato (daktaro) mokslinis laipsnis, o 1975 m. parengė ir apgynė disertaciją „Audinių relaksacinių savybių tyrimas“ habilituoto daktaro laipsniui gauti. 1978 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1988–1993 m. Tekstilės technologijos katedros vedėjas, vėliau katedros profesorius. 2010 m. išėjo į pensiją.

V. Milašius buvo renkamas universiteto ir fakulteto mokslinių tarybų (senato) nariu bei pirmininku. 1992–2000 m. vadovavo KTU atestacijos ir konkurso komisijai. 1980–1990 m. buvo žurnalo „Izv. VUZov Tekhnologija tekstilnoj promyshlennosti“ redakcinės kolegijos narys. 1980–1988m. – Lietuvos tekstilės instituto tarybos narys. 1993–1994 m. Lietuvos mokslo tarybos mokslinių laipsnių ir vardų nostrifikacijos komisijos pirmininkas, 1999–2003 m. Lietuvos mokslo tarybos nuolatinės mokslininkų kvalifikacijos ekspertų komisijos narys, 2003–2009 m. medžiagų inžinerijos mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys. Nuo 2003 m. „ISI Web of Knowledge“ sąrašo žurnalo „FIBRES & TEXTILES IN EASTERN EUROPE“ mokslinės programų kolegijos narys. 1992–2011 m. Rygos technikos universiteto mokslinės tarybos disertacijoms ginti narys.

Per šį 50 metų trukusį pedagoginio darbo laiką V. Milašius Universitete dėstė disciplinas, susijusias su audinių struktūra, jų pynimais, projektavimu ir mechanika. 1985 m. tapo II–jo geriausių KPI lektorių konkurso laureatu. Jis parašė daugiau kaip 10 vadovėlių (svarbiausi: „Audimas“ (1983); „Audinių struktūra“ (1993); „Tekstilės gaminių mechanika“ (2007); „Audinių, jų pynimų ir ornamentų projektavimas“ (2010); visi su bendraautoriais). Savo pedagoginėje veikloje nuolat tobulino dėstymo metodiką, plačiai naudojo informacines technologijas, taikydamas originalaus mokslinio darbo pagrindu parašytas programas. Ryškus jo indėlis rengiant mokslininkus. Devyni jo vadovaujami doktorantai (aspirantai) tapo mokslų daktarais. Buvo daugelio doktorantų komitetų ar tarybų pirmininkas arba narys, habilitacijos komisijų pirmininkas ar narys, disertacijų oponentas. 1976–1990 m. buvo tuometės sąjunginės (SSRS) specializuotos tarybos mokslų kandidato disertacijoms ginti narys, o 1977–1982 m. analogiškos specializuotos tarybos mokslų daktaro disertacijoms ginti narys.

V. Milašiaus mokslinė veikla pažymėta dviem valstybinėmis premijomis (su bendraautoriais) – 1966 m ir 2002 m. Parašė monografiją (su Vytautu Rėklaičiu) „Kodirovanije tkackich perepletenij“ (1988). Visa jo mokslinė veikla atsispindi per 150 mokslinių straipsnių. Jo pasiūlyti integruotasis audinių struktūros rodiklis ir audinio pynimo rodiklis yra gerai žinomi tekstilės mokslo pasaulyje, plačiai cituojami ir naudojami daugelio užsienio šalių mokslininkų.

1999 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5–ojo laipsnio ordinu (Riterio kryžiumi).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »