KTU mokslininkui suteiktas Rygos technikos universiteto garbės daktaro vardas

Publikuota: 2012 m. spalio 20 d. šeštadienis

Spalio 13 d. tarp kitų renginių, skirtų Rygos technikos universiteto (RTU) 150–osios metinėms pažymėti, iškilmingame Senato posėdyje KTU profesoriui pensininkui, habil. dr. Vytautui Mykolui Milašiui įteiktos garbės daktaro regalijos. Nutarimą dėl laipsnio suteikimo RTU Senatas priėmė dar balandžio 28 dieną. Profesorius įvertintas už svarų indėlį į glaudų bendradarbiavimą tarp RTU ir KTU, bendrą programų plėtotę, darbą mokslinių tyrimų, metodikų kūrimo, mokslo kvalifikacijų vertinimo srityse.

Prof. V. Milašiaus biografiniai duomenys

 V. Milašius gimė 1934 m. Kaune. 1952 m. jis aukso medaliu baigė Kauno 6–ąją vidurinę mokyklą ir tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą (dabar – Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakultetas). Jį 1957 m. baigė su pagyrimu ir įgijo pluoštinių medžiagų mechaninės technologijos inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Po aspirantūros 1962 m. buvo priimtas etatiniu dėstytoju asistentu į Lengvosios pramonės fakulteto (dabar – Dizaino ir technologijų fakultetas) Tekstilės technologijos katedrą. 1963 m. apsigynė disertaciją „Dirbtinių kailių pūkuotumo klausimu“ ir jam buvo suteiktas technikos mokslų kandidato (daktaro) mokslinis laipsnis, o 1975 m. parengė ir apgynė disertaciją „Audinių relaksacinių savybių tyrimas“ habilituoto daktaro laipsniui gauti. 1978 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1988–1993 m. Tekstilės technologijos katedros vedėjas, vėliau katedros profesorius. 2010 m. išėjo į pensiją.

V. Milašius buvo renkamas universiteto ir fakulteto mokslinių tarybų (senato) nariu bei pirmininku. 1992–2000 m. vadovavo KTU atestacijos ir konkurso komisijai. 1980–1990 m. buvo žurnalo „Izv. VUZov Tekhnologija tekstilnoj promyshlennosti“ redakcinės kolegijos narys. 1980–1988m. – Lietuvos tekstilės instituto tarybos narys. 1993–1994 m. Lietuvos mokslo tarybos mokslinių laipsnių ir vardų nostrifikacijos komisijos pirmininkas, 1999–2003 m. Lietuvos mokslo tarybos nuolatinės mokslininkų kvalifikacijos ekspertų komisijos narys, 2003–2009 m. medžiagų inžinerijos mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys. Nuo 2003 m. „ISI Web of Knowledge“ sąrašo žurnalo „FIBRES & TEXTILES IN EASTERN EUROPE“ mokslinės programų kolegijos narys. 1992–2011 m. Rygos technikos universiteto mokslinės tarybos disertacijoms ginti narys.

Per šį 50 metų trukusį pedagoginio darbo laiką V. Milašius Universitete dėstė disciplinas, susijusias su audinių struktūra, jų pynimais, projektavimu ir mechanika. 1985 m. tapo II–jo geriausių KPI lektorių konkurso laureatu. Jis parašė daugiau kaip 10 vadovėlių (svarbiausi: „Audimas“ (1983); „Audinių struktūra“ (1993); „Tekstilės gaminių mechanika“ (2007); „Audinių, jų pynimų ir ornamentų projektavimas“ (2010); visi su bendraautoriais). Savo pedagoginėje veikloje nuolat tobulino dėstymo metodiką, plačiai naudojo informacines technologijas, taikydamas originalaus mokslinio darbo pagrindu parašytas programas. Ryškus jo indėlis rengiant mokslininkus. Devyni jo vadovaujami doktorantai (aspirantai) tapo mokslų daktarais. Buvo daugelio doktorantų komitetų ar tarybų pirmininkas arba narys, habilitacijos komisijų pirmininkas ar narys, disertacijų oponentas. 1976–1990 m. buvo tuometės sąjunginės (SSRS) specializuotos tarybos mokslų kandidato disertacijoms ginti narys, o 1977–1982 m. analogiškos specializuotos tarybos mokslų daktaro disertacijoms ginti narys.

V. Milašiaus mokslinė veikla pažymėta dviem valstybinėmis premijomis (su bendraautoriais) – 1966 m ir 2002 m. Parašė monografiją (su Vytautu Rėklaičiu) „Kodirovanije tkackich perepletenij“ (1988). Visa jo mokslinė veikla atsispindi per 150 mokslinių straipsnių. Jo pasiūlyti integruotasis audinių struktūros rodiklis ir audinio pynimo rodiklis yra gerai žinomi tekstilės mokslo pasaulyje, plačiai cituojami ir naudojami daugelio užsienio šalių mokslininkų.

1999 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5–ojo laipsnio ordinu (Riterio kryžiumi).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »