Kaip informatikos studijas pakeitė asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas?

Publikuota: 2016 m. liepos 4 d. pirmadienis

„Dabar jau neįsivaizduojama, kad kažkada programos kodas būdavo rašomas ant popieriaus, naudojant tik vienetukus ir nuliukus, ir tik tada perkeliamas į skaičiavimo mašiną“, – šypsosi Vytautas Bukšnaitis, daugiau nei du dešimtmečius dėstantis Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete (KTU IF).

Kaip informatikos studijas pakeitė pastaraisiais dešimtmečiais žaibiškai besivystančios informacinės technologijos (IT), rinkos poreikiai, kokių programavimo kalbų mokomi dabartiniai studentai, kokios IT studijos bus ateityje? Apie pokyčius pasakoja KTU Informatikos fakultete 23 metus dėstantis V. Bukšnaitis ir informatikus 33 metus ugdantis prof. Vacius Jusas.

Madas diktuoja IT gigantai

Specialistų teigimu, spartų informatikos studijų proceso pasikeitimą pastaraisiais dešimtmečiais lėmė asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas, o programavimo kalbų kaitą – verslo poreikiai.

„Į Lietuvą ateinant vis naujoms užsienio kompanijoms, o taip pat ir kuriantis lietuviškoms, susijusiomis su programavimu, įsiklausome į jų pageidavimus ir poreikius“, – teigia objektinio programavimo pagrindus dėstantis V. Bukšnaitis.

Jis pastebi, kad programavimo kalbų ir technologijų madas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, diktuoja tokie IT gigantai, kaip „Microsoft“, „Google“.

Svarbiausia – išmokti mąstyti algoritmiškai

„Pačiam mokytis programuoti teko pradėti nuo „PL/I“ programavimo kalbos, o mano vyresnieji kolegos galėtų papasakoti ir dar įdomesnių dalykų iš „priešistorinių“ laikų. Pavyzdžiui, dabar jau neįsivaizduojama, kad kažkada programos kodas būdavo rašomas ant popieriaus, naudojant tik vienetukus ir nuliukus, ir tik tada perkeliamas į skaičiavimo mašiną“, – šypsosi V. Bukšnaitis.

Vėliau pirmakursiai programavimo pagrindų mokėsi naudodami „Pascal“ kalbą, kuri ir buvo sukurta mokymo tikslams. Ši kalba, V. Jusio teigimu, KTU Informatikos fakulteto pirmo kurso studentus padėdavo išmokyti mąstyti algoritmiškai, o tai yra svarbiausias programavimo pagrindas.

„Mokant pirmo kurso studentus didžiausias dėmesys buvo sutelkiamas į algoritmų įsisavinimą ir duomenų struktūras. Tokiam tikslui labiausiai tiko „Pascal“ programavimo kalba. Su šia kalba dirbome apie dešimtmetį“, – sako V. Jusas.

„Pascal“ programavimo kalba atliko savo misiją universitetuose, tačiau pramonėje ji buvo beveik nenaudojama, todėl KTU IF dėstytojai 2000 m. nusprendė pereiti prie tuo metu stipriausios „C++“ programavimo kalbos.

„C++“ yra sudėtinga, apimanti procedūrinę programavimo kalbą C. Todėl, „apsimetant“, kad programuojama „C++“, galima programuoti C kalba, kuri yra gana plačiai naudojama pramonėje“, – aiškina KTU IF profesorius.

Šiuo metu, inicijavus KTU informatikų bendruomenei ir IT įmonėms, programavimo mokymui pirmakursiams yra naudojama dar pažangesnė „Microsoft C#“. Ši kalba skirta objektinio programavimo technologijai įsisavinti, kuri yra viena iš labiausiai naudojamų programų kūrimo technologijų.

Pieštukai ir tušinukai išnyks?

Dėstytojų teigimu, mažesni ir didesni pokyčiai IT pasaulyje vyksta nuolat, todėl niekada negalima atsipalaiduoti ir kasmet dėstyti tą pačią medžiagą, reikia nuolat kelti kvalifikaciją.

„Perėjimas prie naujos programavimo kalbos visuomet pareikalauja papildomų pastangų ir laiko. Dėstytojams reikia papildomai mokytis, mūsų anksčiau išleisti vadovėliai ir mokomosios knygos tiesiogiai nebetinka, todėl rengiame naują mokymo medžiagą, įsigyjame naujų vadovėlių“, – sako V. Jusas.

Baigdami pokalbį, pašnekovų paklausėme, kaip keisis informatikos studijos per ateinančius dešimt metų? „Keisis technologijos ir priemonės, kurias reikės taikyti studijose. Gal visai išnyks rašymo priemonės, tokios, kaip pieštukas, tušinukas? Net ir dabar dalis studentų jų neturi, o ką jau kalbėti apie sąsiuvinį užrašams“, – į ateitį pažvelgė V. Bukšnaitis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Edukacinė aplinka: ar jau subrendome pokyčiams mokyklose?

Niekas neabejoja, jog namų aplinka turi būti jauki, patogi, darbo vieta – leidžianti susikaupti, tačiau tik dabar prabylama apie edukacinių erdvių kokybinius poreikius. skaityti »

Rengiamasi keisti informatikos ugdymo programą

Atsižvelgiant į vis tobulėjančias technologijas ir išaugusį informatikos išmanymo poreikį, rengiamasi keisti informatikos ugdymo programą mokyklose. skaityti »

Tarptautinėje architektūros parodoje Venecijoje – VGTU profesoriaus darbas

Venecijoje baigėsi pusmetį trukusi 15-toji Tarptautinė architektūros paroda pavadinta „15th International Architecture Exhibition – la Biennale di Venezia 2016“. skaityti »

Kėdainiuose – KTU mokslininkų sukurta inovatyvi nuotekų valymo technologija

Kėdainių nuotekų valykloje – pokyčių metas. Netrukus joje pradės veikti atnaujinti filtravimo įrenginiai. skaityti »

LEU pirmakursių išsidėstymas pagal gyvenamąsias vietoves – interaktyviame žemėlapyje

Sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame vaizduojamas Lietuvos edukologijos universiteto I kurso studentų išsidėstymas pagal gyvenamąsias vietoves (miestus, miestelius) ir savivaldybes 2016 m. rudens semestro duomenimis. skaityti »

Privalomas priešmokyklinis ugdymas palengvins mokytojo darbą

Siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą, atsižvelgiant į jo asmens unikalumą ir ugdymosi poreikius, padedant pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, nuo šių mokslo metų Lietuvoje įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas. skaityti »

„Clarivate Analytics“ – naujas vardas mokslinėje komunikacijoje

Thomson Reuters kompanijos atstovai žiniasklaidoje paskelbė apie intelektinės ir mokslinės informacijos verslo pardavimą privataus kapitalo fondams „Onex Corporation“ ir „Baring Private Equity Asia“ už 3,55 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę

Prestižiniame mokslo žurnale „Nature Structural and Molecular Biology” išspausdintame straipsnyje bendras Toronto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vystosi žarnyno veiklos sutrikimas, susijęs su laktozės netoleravimu. skaityti »

KTU studentai laimėjo „Google“ interneto rinkodaros iššūkio konkurse

Naujųjų medijų kalbą KTU studijuojančių jaunuolių komanda laimėjo kategorijoje „Google+ Social Media Marketing“ ir pelnė „Google+ Social Media Marketing Regional Winner Europe“ apdovanojimą. skaityti »

„Knygų Kalėdos“ keičia žmonių gyvenimus

Iki 2017 m. sausio 6 d. Lietuvoje vyksta Prezidentės akcija „Knygų Kalėdos“. skaityti »