Kaip informatikos studijas pakeitė asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas?

Publikuota: 2016 m. liepos 4 d. pirmadienis

„Dabar jau neįsivaizduojama, kad kažkada programos kodas būdavo rašomas ant popieriaus, naudojant tik vienetukus ir nuliukus, ir tik tada perkeliamas į skaičiavimo mašiną“, – šypsosi Vytautas Bukšnaitis, daugiau nei du dešimtmečius dėstantis Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete (KTU IF).

Kaip informatikos studijas pakeitė pastaraisiais dešimtmečiais žaibiškai besivystančios informacinės technologijos (IT), rinkos poreikiai, kokių programavimo kalbų mokomi dabartiniai studentai, kokios IT studijos bus ateityje? Apie pokyčius pasakoja KTU Informatikos fakultete 23 metus dėstantis V. Bukšnaitis ir informatikus 33 metus ugdantis prof. Vacius Jusas.

Madas diktuoja IT gigantai

Specialistų teigimu, spartų informatikos studijų proceso pasikeitimą pastaraisiais dešimtmečiais lėmė asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas, o programavimo kalbų kaitą – verslo poreikiai.

„Į Lietuvą ateinant vis naujoms užsienio kompanijoms, o taip pat ir kuriantis lietuviškoms, susijusiomis su programavimu, įsiklausome į jų pageidavimus ir poreikius“, – teigia objektinio programavimo pagrindus dėstantis V. Bukšnaitis.

Jis pastebi, kad programavimo kalbų ir technologijų madas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, diktuoja tokie IT gigantai, kaip „Microsoft“, „Google“.

Svarbiausia – išmokti mąstyti algoritmiškai

„Pačiam mokytis programuoti teko pradėti nuo „PL/I“ programavimo kalbos, o mano vyresnieji kolegos galėtų papasakoti ir dar įdomesnių dalykų iš „priešistorinių“ laikų. Pavyzdžiui, dabar jau neįsivaizduojama, kad kažkada programos kodas būdavo rašomas ant popieriaus, naudojant tik vienetukus ir nuliukus, ir tik tada perkeliamas į skaičiavimo mašiną“, – šypsosi V. Bukšnaitis.

Vėliau pirmakursiai programavimo pagrindų mokėsi naudodami „Pascal“ kalbą, kuri ir buvo sukurta mokymo tikslams. Ši kalba, V. Jusio teigimu, KTU Informatikos fakulteto pirmo kurso studentus padėdavo išmokyti mąstyti algoritmiškai, o tai yra svarbiausias programavimo pagrindas.

„Mokant pirmo kurso studentus didžiausias dėmesys buvo sutelkiamas į algoritmų įsisavinimą ir duomenų struktūras. Tokiam tikslui labiausiai tiko „Pascal“ programavimo kalba. Su šia kalba dirbome apie dešimtmetį“, – sako V. Jusas.

„Pascal“ programavimo kalba atliko savo misiją universitetuose, tačiau pramonėje ji buvo beveik nenaudojama, todėl KTU IF dėstytojai 2000 m. nusprendė pereiti prie tuo metu stipriausios „C++“ programavimo kalbos.

„C++“ yra sudėtinga, apimanti procedūrinę programavimo kalbą C. Todėl, „apsimetant“, kad programuojama „C++“, galima programuoti C kalba, kuri yra gana plačiai naudojama pramonėje“, – aiškina KTU IF profesorius.

Šiuo metu, inicijavus KTU informatikų bendruomenei ir IT įmonėms, programavimo mokymui pirmakursiams yra naudojama dar pažangesnė „Microsoft C#“. Ši kalba skirta objektinio programavimo technologijai įsisavinti, kuri yra viena iš labiausiai naudojamų programų kūrimo technologijų.

Pieštukai ir tušinukai išnyks?

Dėstytojų teigimu, mažesni ir didesni pokyčiai IT pasaulyje vyksta nuolat, todėl niekada negalima atsipalaiduoti ir kasmet dėstyti tą pačią medžiagą, reikia nuolat kelti kvalifikaciją.

„Perėjimas prie naujos programavimo kalbos visuomet pareikalauja papildomų pastangų ir laiko. Dėstytojams reikia papildomai mokytis, mūsų anksčiau išleisti vadovėliai ir mokomosios knygos tiesiogiai nebetinka, todėl rengiame naują mokymo medžiagą, įsigyjame naujų vadovėlių“, – sako V. Jusas.

Baigdami pokalbį, pašnekovų paklausėme, kaip keisis informatikos studijos per ateinančius dešimt metų? „Keisis technologijos ir priemonės, kurias reikės taikyti studijose. Gal visai išnyks rašymo priemonės, tokios, kaip pieštukas, tušinukas? Net ir dabar dalis studentų jų neturi, o ką jau kalbėti apie sąsiuvinį užrašams“, – į ateitį pažvelgė V. Bukšnaitis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Pirmą kartą nuo 2008 m. keliami mokslininkų atlyginimai

Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. skaityti »

Vilniaus universitetas pateikė savo kandidatus-ekspertus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą atlikti nepriklausomą ekspertinį vertinimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. skaityti »

Seimas siūlo Vyriausybei parengti siūlymus dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo

Seimas, 74 parlamentarams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 2 susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“. skaityti »

Naujoje knygoje – patarimai, kaip bendrauti su specialiųjų poreikių vaikais

Gruodžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta Maly Danino knyga „Vesk savo vaiką į sėkmę“. skaityti »

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastatas pasitinka atnaujintais fasadais

Po aštuonerius metus trukusių fasadų tvarkybos darbų Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastatas pasitinka lankytojus pastebimai atnaujintas ir tuo pačiu metu ─ išlaikęs autentišką architektūrinę vertę. skaityti »

Rektorių konferencijos prezidentu išrinktas VDU rektorius Juozas Augutis

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje dvi kadencijas prezidento pareigose dirbęs VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas regalijas perdavė Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui prof. Juozui Augučiui. skaityti »

Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį

Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui. skaityti »

VU mokslininkas įvertintas už indėlį į inovatyvaus metodo sukūrimą

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanui profesoriui Vytautui Balevičiui Majamyje (JAV) vykusiame kongrese įteiktas garbingas apdovanojimas – Tarptautinės pažangiųjų medžiagų asociacijos (IAAM) medalis. skaityti »

ŠMM ir verslas sutaria dėl švietimo sistemoje būtinų pokyčių

Mokytojų rengimas, mokymo programų atnaujinimas, profesinis orientavimas, neformalus ugdymas, švietimo iššūkiai regionuose, glaudesnis verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas – šias temas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis aptarė su naująja švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. skaityti »

LEU ir VDU atstovai Vilniuje aptarė universitetų jungties procesus

2016 m. gruodžio 13 d. Vilniuje vyko Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovų susitikimas dėl universitetų jungties. skaityti »