„Dabar jau neįsivaizduojama, kad kažkada programos kodas būdavo rašomas ant popieriaus, naudojant tik vienetukus ir nuliukus, ir tik tada perkeliamas į skaičiavimo mašiną“, – šypsosi Vytautas Bukšnaitis, daugiau nei du dešimtmečius dėstantis Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete (KTU IF).

Kaip informatikos studijas pakeitė pastaraisiais dešimtmečiais žaibiškai besivystančios informacinės technologijos (IT), rinkos poreikiai, kokių programavimo kalbų mokomi dabartiniai studentai, kokios IT studijos bus ateityje? Apie pokyčius pasakoja KTU Informatikos fakultete 23 metus dėstantis V. Bukšnaitis ir informatikus 33 metus ugdantis prof. Vacius Jusas.

Madas diktuoja IT gigantai

Specialistų teigimu, spartų informatikos studijų proceso pasikeitimą pastaraisiais dešimtmečiais lėmė asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas, o programavimo kalbų kaitą – verslo poreikiai.

„Į Lietuvą ateinant vis naujoms užsienio kompanijoms, o taip pat ir kuriantis lietuviškoms, susijusiomis su programavimu, įsiklausome į jų pageidavimus ir poreikius“, – teigia objektinio programavimo pagrindus dėstantis V. Bukšnaitis.

Jis pastebi, kad programavimo kalbų ir technologijų madas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, diktuoja tokie IT gigantai, kaip „Microsoft“, „Google“.

Svarbiausia – išmokti mąstyti algoritmiškai

„Pačiam mokytis programuoti teko pradėti nuo „PL/I“ programavimo kalbos, o mano vyresnieji kolegos galėtų papasakoti ir dar įdomesnių dalykų iš „priešistorinių“ laikų. Pavyzdžiui, dabar jau neįsivaizduojama, kad kažkada programos kodas būdavo rašomas ant popieriaus, naudojant tik vienetukus ir nuliukus, ir tik tada perkeliamas į skaičiavimo mašiną“, – šypsosi V. Bukšnaitis.

Vėliau pirmakursiai programavimo pagrindų mokėsi naudodami „Pascal“ kalbą, kuri ir buvo sukurta mokymo tikslams. Ši kalba, V. Jusio teigimu, KTU Informatikos fakulteto pirmo kurso studentus padėdavo išmokyti mąstyti algoritmiškai, o tai yra svarbiausias programavimo pagrindas.

„Mokant pirmo kurso studentus didžiausias dėmesys buvo sutelkiamas į algoritmų įsisavinimą ir duomenų struktūras. Tokiam tikslui labiausiai tiko „Pascal“ programavimo kalba. Su šia kalba dirbome apie dešimtmetį“, – sako V. Jusas.

„Pascal“ programavimo kalba atliko savo misiją universitetuose, tačiau pramonėje ji buvo beveik nenaudojama, todėl KTU IF dėstytojai 2000 m. nusprendė pereiti prie tuo metu stipriausios „C++“ programavimo kalbos.

„C++“ yra sudėtinga, apimanti procedūrinę programavimo kalbą C. Todėl, „apsimetant“, kad programuojama „C++“, galima programuoti C kalba, kuri yra gana plačiai naudojama pramonėje“, – aiškina KTU IF profesorius.

Šiuo metu, inicijavus KTU informatikų bendruomenei ir IT įmonėms, programavimo mokymui pirmakursiams yra naudojama dar pažangesnė „Microsoft C#“. Ši kalba skirta objektinio programavimo technologijai įsisavinti, kuri yra viena iš labiausiai naudojamų programų kūrimo technologijų.

Pieštukai ir tušinukai išnyks?

Dėstytojų teigimu, mažesni ir didesni pokyčiai IT pasaulyje vyksta nuolat, todėl niekada negalima atsipalaiduoti ir kasmet dėstyti tą pačią medžiagą, reikia nuolat kelti kvalifikaciją.

„Perėjimas prie naujos programavimo kalbos visuomet pareikalauja papildomų pastangų ir laiko. Dėstytojams reikia papildomai mokytis, mūsų anksčiau išleisti vadovėliai ir mokomosios knygos tiesiogiai nebetinka, todėl rengiame naują mokymo medžiagą, įsigyjame naujų vadovėlių“, – sako V. Jusas.

Baigdami pokalbį, pašnekovų paklausėme, kaip keisis informatikos studijos per ateinančius dešimt metų? „Keisis technologijos ir priemonės, kurias reikės taikyti studijose. Gal visai išnyks rašymo priemonės, tokios, kaip pieštukas, tušinukas? Net ir dabar dalis studentų jų neturi, o ką jau kalbėti apie sąsiuvinį užrašams“, – į ateitį pažvelgė V. Bukšnaitis.