LEU ir toliau išlieka lyderiu švietimo ir ugdymo kryptyje

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 5 d. penktadienis

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet į universitetines studijų programas pareikštas 158 341 pageidavimas. Šių metų bendrajame priėmime į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas (į 20 universitetų ir 23 kolegijas) dalyvauti užsiregistravo 39 712 asmenų.

Per bendrąjį priėmimą konkurse į Lietuvos edukologijos universitetą užregistruota 5210 prašymų, pakviesti 905 stojantieji, sutartis su LEU pasirašė 603 stojantieji. Įstojusiųjų kiekis praktiškai lieka toks pat, kaip ir praėjusiais metais, nepaisant to, kad bendras stojančiųjų kiekis į Lietuvos aukštąsias mokyklas mažėjo.

LEU Akademinių reikalų direkcijos direktorė Rasa Matonienė sako, kad džiugina padidėjęs stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos edukologijos universitetu. Pirmajame priėmimo etape prašymus studijuoti į LEU teikė 4286 stojantieji (404 prašymais daugiau nei pernai).

R. Matonienė pabrėžia, kad LEU surinko 71,25 proc. valstybės finansuojamų vietų švietimo ir ugdymo kryptyje. „Čia Lietuvos edukologijos universitetas yra lyderis tarp visų aukštųjų mokyklų“, – sako ji.

R. Matonienė taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad šiemet stojančiųjų į LEU yra ypač aukšti konkursiniai balai. Valstybės finansuojamose vietose pagal maksimalų konkursinį balą LEU yra trečioje vietoje. „Švietimo ir ugdymo kryptyje buvęs pats didžiausias konkursinis balas į valstybės finansuojamą vietą priklauso LEU“, –  sako LEU Akademinių reikalų direkcijos direktorė R. Matonienė.

Populiariausios švietimo ir ugdymo krypties studijų programos Lietuvos edukologijos universitete pagal pateiktų prašymų skaičių yra kūno kultūra (466), ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika (296), pradinio ugdymo pedagogika (211).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »