LSS: valstybės finansuojamų studentų skaičius neturėtų mažėti

Publikuota: 2013 m. spalio 20 d. sekmadienis

Spalio 15 d. vykusiame susitikime su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke Audrone Pitrėniene Lietuvos studentų sąjunga – vienintelė organizacija nacionaliniu lygmeniu atstovaujanti studentų interesus – pristatė siūlymus LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimui. Akademinių pusryčių metu diskutuota apie studijų kokybės užtikrinimą, studentiškų organizacijų veiklą ir galimybes, paramą studentams bei studijų finansavimą.

Lietuvos studentų sąjungos atstovai pasisakė prieš visuotinės įmokos už studijas rinkimą. Anot Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, renkama visuotinė įmoka tik sumažintų studijų prieinamumą. „Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų, manome, kad šis skaičius neturėtų mažėti. Norit pereiti prie finansavimo modelio kai visi studentai moka įmoką už studijas reikėtų 40 mln. papildomų lėšų, manome, kad sistema neturėtų būti keičiama, jei valstybė negali skirti tam papildomų finansų, o studentų padėtis turėtų gerėti, tačiau ne jų pačių sąskaita“, – sakė P. Baltokas.

Anot susitikime dalyvavusių Studentų sąjungos atstovų aukštojo mokslo finansavimas turėtų būti glaudžiai susijęs su kompensavimo mechanizmu ir lanksčia paskolų sistema. Siekiant didinti aukštojo mokslo prieinamumą paskolų palūkanos neturėtų viršyti paskolos administravimo kainos (arba 3 proc.), o paskolos grąžinimas turėtų būti siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. „Pagal LR Konstitucijos 41 str. 3 dalį, aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, manome, kad ši teisė neturėtų būti ribojama. Taip pat pasisakome prieš studentų atidirbimą po studijų“, – sakė Studentų sąjungos tarybos narė Monika Simaškaitė.

Susitikimo metu paliestas ir studijų kokybės užtikrinimo klausimas. Vienas pagrindinių studijų kokybės užtikrinimo mechanizmų – vidinis studijų kokybės užtikrinimas. Studentų sąjunga pateikė siūlymą LR Mokslo ir studijų įstatyme įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad studijų kokybės užtikrinimo tvarka gali būti keičiama ir priimama tik suderinus su studentų atstovybe, o studentų apklausų ar kitokių grįžtamojo ryšio formų rezultatai turėtų būti viešai skelbiami. Šiuo siūlymu siekiama studentų grįžtamąjį ryšį efektyviai panaudoti studijų kokybės užtikrinimo procese.

„Kalbant apie studijų kokybę paliestas ir gan skaudus studentų praktikų klausimas. Siekiame, kad studentų praktikų vykdymas būtų aiškiau reglamentuotas, tad siūlome įstatyme įvesti nuorodą į studentų praktikų organizavimo aprašą. Taip pat manome, kad studentai turi turėti galimybę atlikti savarankišką praktiką, kuri būtų susijusi su studijų programa, tačiau neturėtų studijų kreditų“, – teigė P. Baltokas.

Studentų teigimu, dažnai susiduriama su problema, kad aukštosios mokyklos ne vienodai interpretuoja akademinių atostogų sąvoką, kuri įtvirtinta LR Mokslo ir studijų įstatyme, to pasėkoje atsiranda įvairių studijų stabdymo formų. Anot Studentų sąjungos, ši sąvoka turėtų būti suvienodinta ir įtvirtinta įstatyme, nes tai glaudžiai susiję su studento statusu ir jo teigiamomis socialinėmis garantijomis.

„Mūsų nuomone turėtų atsirasti aiški atskirtis tarp akademinių atostogų ir studijų stabdymo. Akademinės atostogos turėtų būti suteikiamos dėl rimtų priežasčių ir šiuo atveju būtų išlaikomas studento statusas. Taip pat manome, kad studentas turi turėti galimybę laikinai sustabdyti studijas, šiuo atveju studento statusas laikinai prarandamas. Šiuo siūlymu siekiame teisingesnio ir labiau esamą situaciją atitinkančio socialinių stipendijų paskirstymo ir kitų su studento statusu susijusių garantijų suteikimo“, – sakė P. Baltokas.

Šių metų kovo 29 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo ir siūlymų rengimo darbo grupė. Per daugiau nei pusę metų trunkančią darbo grupės veiklą surengti 9 susitikimai, kurių metu diskutuota apie aukštojo mokslo finansavimą, studijų kokybę, aukštųjų mokyklų valdymą.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »