Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau.
Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. Taip pat tarptautinės studijų patirties turintys absolventai lengviau įsitvirtina tarptautinėse organizacijose arba didelių įmonių užsienio padaliniuose.
„Šiandien nacionalinių rinkų ir ekonomikų nebėra, egzistuoja dinamiška tarptautinė verslo erdvė, todėl universitetų absolventai su tarptautine patirtimi, užmegztais kontaktais turi ženkliai didesnę vertę darbo rinkoje. Dalinės studijos pagal mainų programas užsienyje leidžia paruošti studentą darbui tokioje aplinkoje“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė Asta Radzevičienė.
Tarptautiniai studijų mainai atveria duris į svečias šalis, geriausius universitetus bei kitas mokslo įstaigas, padeda užmegzti naujus ryšius ir pažintis. Tą patvirtina „Erasmus+“ galimybėmis pasinaudoję studentai.
Kibernetinio saugumo Izraelyje mokėsi iš geriausių
Pasinaudojęs „Erasmus+“ programa VGTU doktorantas Leonardas Marozas buvo išvykęs į Izraelio Ben Guriono Negevo universitetą. Studijuodamas VGTU informatikos inžineriją jis pasirinko kibernetinio saugumo sritį. „Mokslas ir inovacijos, susijusios IT ir kibernetiniu saugumu, yra vienas šios nedidelės, bet stiprios valstybės variklių. Izraelis garsėja kaip kibernetinio saugumo tyrimų lyderis. Ben Gurion Negevo universitetas – vienas garsiausių pasaulyje, kriterijai, norint čia įstoti, yra ypač aukšti, bet atsiveriančios galimybės studijuojant ir ieškant darbo – praktiškai neribotos“, – įspūdžiais dalijosi L. Marozas.
VGTU doktorantas pasakoja, jog Izraelyje tarnauti kariuomenėje privalu visiems vos baigus mokyklą ar universitetą. „Izraelio kariuomenėje yra „8200“ būrys, kuris atsakingas už kibernetinį saugumą. Jame tarnauja itin gabūs šiai sričiai žmonės, kurie tam ruošiami nuo paauglystės ir jau būdami 15–16 metų amžiaus gauna itin sudėtingas užduotis. Štai kibernetinio saugumo tyrimų laboratorijoje „Telekom Innovation Laboratories“, kurioje dirbau, ruošiamas paauglys turėjo užduotį nulaužti Samsung šaldytuvo programą ir patalpinti savo nuotrauką liečiamame ekrane“, – pasakojo L. Marozas.
VGTU doktorantas tarptautinių mainų metu dirbo kibernetinio saugumo tyrimų laboratorijoje, kurioje kuriamos pažangiausios inovacijos, sutelkti talentingiausi protai. „Idėjų, iniciatyvos ir profesinės patirties buvo apsčiai. Per tris mėnesius parašyti du straipsniai, pradėtas trečias, sudalyvauta keliuose projektuose. Be viso to, spėta ir pakeliauti po spalvingą ir unikalią šalį – Izraelį. Aplankytos trys jūros, pamatytos šventos vietos, pajaustos dykumos smėlio audros ir užmegzta daugybė kontaktų“, – džiaugiasi L. Marozas ir ragina: jei tik pasitaikys proga – būtinai pasinaudoti studijų užsienyje galimybe.
Semestras Brazilijoje: pilnas saulės ir studentiškų veiklų
VGTU Kūrybinių industrijų bakalauras Lukas Keraitis semestrą praleido Sao Paulo universiteto Sao Carlos inžinerijos mokykloje Brazilijoje. „Pirmasis iš mūsų fakulteto išvykau į šį universitetą, reitinguojamą tarp 200 geriausių pasaulyje ir pripažintą geriausiu Pietų Amerikoje. Paskaitos – vien portugalų kalba, klasės pilnos saulės ir kondicionieriaus ciklono, dėstomi dalykai pasižymi analitiškumu, detalumu. Universiteto studentų miestelis visada pilnas gyvybės: anksti ryte – joga, vienuoliktą vakare dar tik prasideda Capoeros ar Forro pamokos, baseinas, sporto salė, stadionas – viskas studentams nemokama“, – pasakojo VGTU studentas.
Pasak jo, 80 proc. laiko šiuose mainuose jis praleido studijuodamas ir sportuodamas, bet likusio laiko ir sutaupytos stipendijos užteko ir pakeliauti po Braziliją. „Jaučiuosi nuoširdžiai laimingas, turėjęs galimybę patobulėti kitame pasaulio krašte, pažvelgti į save ir Lietuvą iš šalies, pabūti svetimšaliu, tuo pačiu kas dieną lankyti universitetą. Bendravimas su vietiniais dėl kalbos barjero kartais buvo komiškas, tačiau abipusiai nuoširdus ir neabejotinai daug išmokantis“, – sako L. Keraitis.
Lietuvos studentai – dabar jau visame pasaulyje
Pasak VGTU strateginės partnerystės prorektorės, atstumai pasaulyje mažėja, o ir pati „Erasmus+“ programa peržengė Europos ribas: nuo 2015 m. studentų mainai vykdomi pagal pasaulinių partnerysčių programą. Naujų žinių, įgūdžių ir patirčių Lietuvos studentai semiasi Amerikos, Australijos, Indijos, Indonezijos, Izraelio, Japonijos, Jordanijos, Kambodžos, Kinijos, Pietų Korėjos, Malaizijos, Serbijos, JAV, Tailando ir kituose universitetuose.
„VGTU paraiškos mainams finansuoti pagal pasaulinės partnerystės programą yra itin sėkmingos – jau trečius metus iš eilės universitetas gali skirti mainams ne ES šalyse didžiausią tarp Lietuvos universitetų biudžetą. Tai didelis laimėjimas universitetui bei papildoma galimybė dirbti su pasaulio universitetais-lyderiais, tarp kurių – geriausių pasaulio universitetų reitingų šimtuke esantys universitetai: Kinijos Fudano universitetas (43 vieta QS) Sidnėjaus (QS – 46), Naujojo Pietų Velso (QS – 49), Kvinslendo (QS – 51), Taivano nacionalinis universitetas (QS – 68) ir kiti“, – vardija A. Radzevičienė.
Europos akademinių mainų programa „Erasmus+“ šiemet švenčia veiklos 30-metį. Lietuva prie „Erasmus+“ programos prisijungė 1999 m., iki 2017 m. programos suteiktomis galimybėmis pasinaudojo jau daugiau nei 40 000 į kitas valstybes išvykusių ir daugiau nei 18 000 į Lietuvą studijuoti atvykusių jaunų žmonių.