Lietuvių kuriama technologija padės mažinti Parkinsono ligos simptomus

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 3 d. trečiadienis

Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi įmonė „Fidens“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais kuria rankų drebėjimą mažinantį aparatą sergantiems Parkinsono liga.

Panaudoja mechaninius virpesius

Anot įmonės „Fidens“ vadovo, KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Manto Venslausko, studentų verslumo skatinimo programos metu pavyko sukonstruoti prietaisą, gebantį rankų drebėjimą sumažinti apie 20 procentų.

„Pasibaigus programai, toliau tobuliname prototipą ir šių metų pabaigoje tikimės, kad prietaisas galės rankų drebėjimą sumažinti dar labiau, iki 80 procentų. Tai leis sergantiems Parkinsono liga atlikti kasdienius darbus, pasirūpinti savimi savarankiškai“, – sako M. Venslauskas.

Prototipo technologija paremta išoriniais mechaniniais virpesiais, kurie kuriami priešinga kryptimi nei rankų virpesiai ir taip sumažina rankų drebėjimą. Žmogus tampa pajėgus atlikti įprastus judesius – valgyti, rašyti, naudotis telefonu. Skaičiuojama, kad atsidūręs rinkoje toms įrenginys gali kainuoti iki 300 eurų.

Pranašesnis už konkurentus

Įmonės vadovas pastebi, kad pasaulyje trūksta medicininių įrenginių, kurie sumažintų rankų drebėjimą, vos keli esantys – vis dar tobulinami prototipai, turintys savų trūkumų. Pavyzdžiui, amerikiečių sukurti „Liftware“ šaukštai sprendžia tik valgymo patogumo problemą.

Anglai konstruoja prototipą „GyroGlove“, kuriam naudojami giroskopai, slopinantys ne tik plaštakų drebėjimą, bet ir apskritai apsunkinantys bet kokį judesį, todėl ilgainiui pacientui gali sukelti diskomfortą. Be to, skelbiama, kad šio prietaiso kaina gali siekti 400-600 svarų sterlingų (apie 475-713 eurų).

Pasak M. Venslausko, lietuvių kuriamas prietaisas bus ne tik pigesnis, bet ir mažesnių matmenų bei slopins tik plaštakų drebėjimą, todėl nesukels nepatogumų pacientui atliekant kitus įprastus judesius.

Tarpdisciplininė komanda

Medicininį įrenginį konstruojančią „ShakeNoMore“ komandą sudaro entuziastingi įvairių disciplinų KTU studentai, kurie, bendradarbiaudami su įmone, dalijasi žiniomis bei patirtimi. Prototipą kuria jauni specialistai, studijuojantys medijų inžineriją, pramoninį dizainą, biomedicininę elektroniką ir elektronikos inžineriją. Medicininiais klausimais konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurologai. 

„Kadangi studijuoju medicinos elektroniką, tiesiogiai prisidedu prie prototipo konstravimo. Matuoju elektros signalus, juos tiriu laboratorijoje, programuoju įrangą. Partnerystė su įmone naudinga mentorystės aspektu, nes susitinku su kvalifikuotais medicininės įrangos kūrėjais, mokausi iš jų, dirbu kartu“, – teigia studentas, vienas komandos narių Andrius Romualdas Juknevičius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »