Kurdama slėnius ir skatindama mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei koncentruodamasi į prioritetines kryptis Lietuva eina keliu, atspindinčiu priešakines Europos Sąjungos tendencijas. Tai patvirtina tarptautinių ekspertų atlikta Lietuvos mokslo ir studijų sistemos, mokslinius tyrimus vykdančio verslo bei inovacijų potencialo apžvalga.

Švietimo ir mokslo ministerijoje suinteresuotoms valstybės, mokslo ir verslo institucijoms Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristatė tarptautinių ekspertų siūlymus dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo.

„Mokslo ir studijų sistemos analizė yra pirmas žingsnis identifikuojant valstybės inovacijų prioritetus. Analizė atliepia Europos Komisijos iškeltą išmaniosios specializacijos identifikavimo iniciatyvą – ES šalys raginamos koncentruotis į perspektyviausias mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis užuot barsčius lėšas ir pajėgas siekiant aprėpti viską, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Šalys narės skatinamos specializuotis ir susitelkti ties prioritetais, kuriuose sukauptas didžiausias protų bei resursų potencialas ir kurie gali būti regioninio inovacijų proveržio variklis. Lietuvai ypač svarbu išskirti išmaniosios specializacijos kryptis rengiantis kitam ES struktūrinės paramos laikotarpiui.“

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė, kuriant mokslo, studijų ir verslo slėnius – aukštųjų technologijų inkubatorius – jau nemažai nuveikta atnaujinant mokslinių tyrimų įrangą, steigiant stambius tyrimų centrus, ruošiant bazę aukščiausios kokybės inovacijoms ir moksliniams tyrimams bei juos vykdant. Dabar svarbu žengti tolyn – „įdarbinti“ turimą įrangą, sukoncentruoti aukščiausio lygio specialistų, mokslinių tyrimų, naujų technologijų kūrimo pajėgas tose prioritetinėse kryptyse, kuriose Lietuva savo inovacijomis būtų konkurencinga ne vien Europoje, bet ir pasaulyje.

Tarptautinių ekspertų grupė išskyrė devynias plačias prioritetinės raidos kryptis, kuriose esamas didžiausias potencialas. Penkiose kryptyse jis jau šiuo metu neblogai išnaudojamas: tai biotechnologijos, biofarmacija ir medicina; lazeriai, elektros ir optinės technologijos; su maistu susijusios žemės ūkio ir kitos technologijos; informacinės ir ryšių technologijos bei energetika. Keturiose kryptyse esamas potencialas išnaudojamas nepakankamai: tai transportas ir logistika; inžinerija; žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai bei socialiniai mokslai ir menai.

Kitas numatomas žingsnis yra nustatyti konkrečius prioritetus, identifikuojant galimas proveržio kryptis pagal regiono, Europos ir pasaulio inovacijų tendencijas, orientuojantis į rezultatus, kuriuos norėsime pasiekti.

Prioritetinių krypčių ir prioritetų nustatymas remiasi neseniai patvirtinta nauja slėnių plėtros koncepcija. Atnaujintoje slėnių koncepcijoje numatyta tęsti pradėtus darbus, tačiau didesnis dėmesys jau kreipiamas į prioritetines mokslinių tyrimų ir inovacijų kryptis, kurias, atlikę potencialo analizę bei įvertinę plėtros perspektyvą, išskirs ekspertai ir tvirtins Vyriausybė.

Konkretūs tam tikriems rezultatams pasiekti skirti prioritetai bus plėtojami slėniuose įgyvendinant stambius jungtinius mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus, kuriuos realizuos kelių įmonių bei mokslo ir studijų institucijų, asocijuotų struktūrų ir kitų viešojo ir privataus sektoriaus subjektų susivienijimai.

Slėniuose vystant jungtinius projektus bei kitas veiklas didžiausias dėmesys bus skiriamas iniciatyvoms, tiesiančioms tiltus tarp mokslo ir verslo: numatoma ugdyti specialistus, teiksiančius pagalbą technologijų perdavimo klausimais, plėtoti technologijų perdavimo centrus, įgyvendinti kitas priemones, padėsiančias mokslininkams bei jauniems tyrėjams taikyti mokslo žinias kuriant naujas technologijas, produktus ir paslaugas.

Lietuvoje kuriami penki integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai – „Santara“ ir „Saulėtekis“ Vilniuje, „Santaka“ ir „Nemunas“ Kaune bei „Jūrinis“ Klaipėdoje. Slėniai – tai mokslo ir verslo bendradarbiavimo branduoliai, padėsiantys pamatus aukštosiomis technologijomis paremtai konkurencingai ekonomikai.

Slėniai kuriami įgyvendinant 23 investicinius projektus: 14 koordinuoja Švietimo ir mokslo, 9 – Ūkio ministerija. Pasitelkus Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamą ES struktūrinių fondų paramą slėnių projektams skirta beveik 838 mln. Lt, iš jų – per 712 mln. Lt (85 proc.) ES lėšos.

Slėnių veikla jau vyksta: šiuo metu visiškai baigti trys iš 14 Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamų investicinių projektų, kiti sparčiai įgyvendinami. Visi slėnių projektai turi būti įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos.

Įgyvendintuose slėnių projektuose jau bendradarbiauja mokslas ir verslas, kuriamos inovacijos. Slėniuose telkiama naujausia mokslinė įranga, atliekami šiuolaikiniai įvairių sričių moksliniai tyrimai – biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio.

Prioritetinių krypčių ir konkrečių prioritetų išskyrimas padės pagrindą efektyviam būsimojo 2014-2020 m. periodo ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, naudojimui.