„Šiandien problemos tokios kompleksinės, kad jų neįmanoma išspręsti turint tik siaurą išsilavinimą“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Pasak jos, tyrimai ir pasaulinės tendencijos rodo, kad rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų.

Pasak J. Šiugždinienės, Y ir Z kartos yra pragmatiškesnės, nei ankstesnės, t. y. pradėta vertinti, kas magistrantūros studijų metu prarandama – pavyzdžiui, darbas arba dalis pajamų. Šiandien studentai skaičiuoja ir tai, kokios naudos, investuodami savo laiką ir prarasdami galimas pajamas, jie gauna iš magistrantūros studijų.

Tyrimai rodo, kad magistrai įsidarbina lengviau nei bakalaurai: Mokslo ir studijų stebėsenos agentūros duomenimis (MOSTA), įsidarbina 88 proc. universitetų magistrų, o jų vidutinis mėnesio atlyginimas siekia apie 750 eurų (kone trečdaliu daugiau nei bakalaurų). Europoje magistrantų įsidarbinamumas siekia 87 proc., o JAV atlikti tyrimai rodo, kad 61 proc. darbdavių linkę įdarbinti žmones su kuo aukštesniu išsilavinimu.

„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė teigia, kad magistro diplomas dažnai atskleidžia, kiek atkakliai jis siekia tikslo, kiek yra linkęs užbaigti tai, ką pradėjo. Jos teigimu, iš visų įmonės darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu, 60 proc. yra magistrai.

„Atrankose vis dažniau pastebime tendenciją, kad kandidatai būna baigę bakalauro studijas ir daro pauzę, galvodami apie tai, ko norėtų mokytis toliau, ypač jeigu bakalauro studijos nepateisino jų lūkesčių arba tiesiog šių studijų metu suprato, kad tai nėra ta sritis, į kurią norėtų gilintis toliau. Jie tikisi, kad darbinė patirtis galbūt padės priimti sprendimą, ką norėtų studijuoti vėliau“, – sako A. Jonaitytė-Karalienė.

KTU magistrantūros studijų modelis MA+ siūlo skirtingus kompetencijų ugdymo paketus – specialisto, vadovo ir tarpkryptį – atitinkančius šiandienos poreikius. Jis suteikia galimybę projektuoti savo išsilavinimą pagal būsimos karjeros poreikius. Pavyzdžiui, jei studento siekis yra tapti giliu vienos srities specialistu ir vėliau, galbūt, gilinti šias žinias doktorantūroje, vykdyti mokslinį darbą, jam siūloma rinktis specialisto kelią. Nemažai studijuojančių magistrantų jau turi sukaupę darbo patirties ir siekia vidurinio lygmens vadovo karjeros. Jiems, greta studijuojamos specialybės, siūloma rinktis vadovavimo kompetencijų bloką. Tarpkryptės kompetencijos leidžia pačiam studentui pasirinkti pagrindinės ir papildomos kompetencijų derinį.

„Pavyzdžiui, taikomąją chemiją studijuojantis asmuo gali gilinti ir informacinių technologijų (IT), studijuojantis statybos inžineriją – produktų dizaino ir projektavimo, o IT – komunikacijos ar duomenų analitikos žinias. Neretai magistrantūroje keičiama studijų kryptis, pavyzdžiui, inžinieriai magistrantūroje studijuoja vadybą ar ekonomiką. Iš tiesų šiandien gyvename tokiame pasaulyje, kur privalome mokytis visą gyvenimą, ir viena siaura specializacija jau nebėra išeitis“, – sako J. Šiugždinienė.

Pasak jos, šiandien sunku nuspėti, kas po trisdešimties metų lems sėkmingą ekonomiką, todėl susiorientavęs į vieną siaurą sritį specialistas rizikuoja nespėti persiorientuoti pasikeitus situacijai.

„Kurdami naująjį magistrantūros modelį, tyrinėjome Danijos, Švedijos ir Suomijos aukštojo mokslo sistemas, kurių dėmesys sutelktas į studijas, orientuotas į studentą, jų pritaikomumą praktikoje. Vadovavomės ir JAV aukštųjų mokyklų, tokių, kaip Kalifornijos universiteto tinklo, Nortvesterno universiteto, Masačusetso technologijos instituto ir kitais pavyzdžiais. Šios pasaulinio lygio aukštosios mokyklos savo veikloje akcentuoja galimybę rinktis, pabrėžia tarpdiscipliniškumo poreikį – kaip gebėjimą, kurį privalo turėti įvairių sričių ekspertai“, – pasakoja J. Šiugždinienė.

KTU studijų prorektorė ypač pabrėžia bendradarbiavimo su verslu svarbą – siekiant patikrinti naujo magistrantūros modelio ir jo kompetencijų blokų reikalingumą rinkai, verslo bei viešojo sektoriaus atstovai MA+ modelio kūrime bendradarbiauja nuo pat pradžių.