Ministrai susitarė dėl švietimo tikslų Bolonijos šalyse iki 2015–ųjų

Publikuota: 2012 m. gegužės 1 d. antradienis

Aukštajam mokslui tenka esminis vaidmuo siekiant įveikti Europą ištikusią ekonominę krizę. Tokią nuostatą išreiškė 47 šalių švietimo ministrai, balandžio 26–27 dienomis susirinkę į aštuntąją Bolonijos proceso šalių ministrų konferenciją Bukarešte (Rumunija). 

Kaip teigiama ministrų pasirašytame Bukarešto komunikate, stipri ir patikima aukštojo mokslo sistema yra žinių visuomenės klestėjimo pagrindas. Todėl net ir sunkiu laikotarpiu, kurį išgyvena Europos šalys, svarbu užtikrinti finansinę ir kitokią paramą aukštosioms mokykloms, kurios rengia kūrybingus, inovatyvius, kritiškai mąstančius ir atsakingus absolventus, prisidėsiančius prie ekonomikos vystymosi. 

„Kad aukštasis mokslas taptų šalies pažangos varikliu, būtina užtikrinti jam pakankamą finansavimą. Todėl ir ES struktūrinės paramos 2014–2020 metais prioritetai turi būti suplanuoti taip, kad komunikate minimus uždavinius įgyvendintume kuo geriau“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis, kuris konferencijoje dalyvavo kaip šalies delegacijos narys.

Bukarešto komunikate iškelti trys strateginiai tikslai, kurių bus siekiama iki  kitos Bolonijos proceso šalių ministrų konferencijos 2015–aisiais. Tai kokybiškesnis aukštasis mokslas, geresni absolventų įsidarbinimo rodikliai ir stipresnė mobilumo sistema. 

Anot D.Dikšaičio, Lietuva dar nėra visiškai pasirengusi įgyvendinti šiuos tikslus. „Kad pasiektume komunikate iškeltų tikslų mūsų šalyje, būtina stiprinti ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir  aukštąjį mokslą prižiūrinčių institucijų kompetencijas“, – teigia jis. „Šiuo metu Lietuva nėra pasirengusi kurti laiką pralenkiančius, inovatyvius sprendimus, kurie padėtų pasivyti pažangiausias Bolonijos proceso šalis“, – mano Sąjungos prezidentas.

Bolonijos šalių ministrų konferencija – tai periodiškai organizuojamas renginys, kurio metu 47 Europos aukštojo mokslo erdvės šalių švietimo ministrai, Europos valdžios institucijų ir verslo bei studentų atstovai įvertina Bolonijos proceso įgyvendinimo pažangą ir nusprendžia, kaip toliau bus siekiama Bolonijos deklaracijoje numatytų aukštojo mokslo tikslų.

Bolonijos procesą pradėjo 1999 m. paskelbta Bolonijos deklaracija „Europos aukštojo mokslo erdvė" (EHEA). Šią deklaraciją, susirinkę  Bolonijoje (Italija), pasirašė 29 Europos šalių švietimo ministrai. Bolonijos deklaracija numatė pagrindinius tikslus ir gaires padedančius kurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »