Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta novatoriško verslumo ugdymo samprata. Šią sistemą ar pasirinktus jos elementus taikančiose mokyklose besimokysiantys mokiniai galės išmokti mąstyti kaip verslininkai, įgis gebėjimą aktyviai ir drąsiai veikti, – gebės sukurti, surasti ir kūrybiškai rinkoje realizuoti patrauklias idėjas. Novatoriško verslumo ugdymo programos temos ir kūrybinės užduotys sudarys iki 20 proc. visos ugdymo turinio dalies.

„Lietuvos mokiniai yra talentingi įvairiose sferose, todėl svarbu jiems pasiūlyti kuo įvairesnes ugdymosi galimybes, sudaryti sąlygas dar mokyklos suole atrasti tai, kas jiems būtų įdomu. Vienas iš būdų tai pasiekti yra naujų mokymosi metodų ir šiuolaikinių mokymosi priemonių taikymas, įvairių – gamtamokslinių, inžinerinių, meninių, sportinių, verslumo ir kitų – ugdymosi krypčių siūlymas. Tvirtindama šią sistemą, tikiuosi, kad prie Lietuvą pasaulyje garsinančių sportininkų, menininkų ir mokslininkų prisijungs vis daugiau inovatyvių verslininkų, o mūsų šalyje išaugs išsamų suvokimą apie verslumą ir verslo principus turinčių jaunuolių skaičius,“ – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Novatoriško verslumo ugdymo sampratos esmė – naujausių skaitmeninių technologijų naudojimas mokymuisi ir mokinių gebėjimų patiems kurti skaitmeninius išteklius skatinimas. Iniciatyvūs ir kūrybiški verslininkai būtų ugdomi naudojant projektinį mokymosi metodą, t.y. mokantis spręsti socialines, kultūrines ir ekonomines problemas įgyvendinant projektus, praktinio mokymosi medžiagą naudojant dažniau nei vadovėlius, taip pat skatinant glaudžius mokinių ryšius su verslo atstovais, kurie mokantis verslumo padėtų kaip ekspertai, rėmėjai ar mentoriai.

Novatoriško verslumo ugdymo turinys papildys pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinį.

1-4 klasių mokiniai mokysis tyrinėti, pažinti, konstruoti, kurti žaidimus ir elementariąsias socialines technologines inovacijas, mokysis savo pasiekimus šiuolaikiškai pristatyti bendraamžiams ir pritaikyti juos artimoje aplinkoje.

5-10 klasių mokiniai mokysis atlikti praktinius-tiriamuosius darbus, kurti socialines ir technologines inovacijas, animaciją, kompiuterinius žaidimus, edukacinius filmus, stiprins kitų medijų naudojimo įgūdžius mokysis valdyti robotus-konstruktorius ir t.t. Mokiniai taip pat mokysis pasitikrinti savo veiklos naudingumą, naudingiausias idėjas įgyvendinti praktikos vietose, o pasiektus rezultatus pristatyti bendraamžiams.

11-12 klasių mokiniai mokysis kurti mobilias aplikacijas ir kitas inovatyvias prekes ar paslaugas, susipažins su verslo organizavimo ypatumais, tikslinės vartotojų grupės paieškomis, mokysis „įdarbinti“ ir parduoti savo idėją. Vidurinio ugdymo programą baigę mokiniai turės įgūdžius plėtoti novatoriškas idėjas, sudominti jomis socialinius partnerius ir potencialius investuotojus, turės kitus verslo kūrimui ir plėtrai reikiamus gebėjimus.

Mokymasis pagal novatoriško verslumo ugdymo sampratą būtų organizuojamas kūrybinėse laboratorijose, aprūpintomis interaktyviomis lentomis, planšetėmis ir kompiuteriais, skaitmeniniais fotoaparatais, videokameromis, 3D spausdintuvais ir 3D akiniais, robotais-konstruktoriais ir kitomis moderniomis priemonėmis. Mokymuisi naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, pvz. virtuali mokymosi aplinka, vieši ir privatūs skaitmeniniai ištekliai.

Novatoriško verslumo ugdymo sampratą ar jos elementus taikančias mokyklas baigę mokiniai turės daugiau verslumo įgūdžių, suvoks inovatyvaus verslo principus ir mokės juos taikyti priimdami savo karjeros sprendimus. Vaikai mokykloje taip pat išsiugdys suvokimą, kad jungiant žinomas ir siūlant naujas idėjas galima sukurti inovacijas, kurios svarbios kuriant ir visuomenės gerovę.

Be novatoriško verslumo ugdymo sampratos Lietuvos mokyklos taiko ir kitas savitas ugdymo mokykloje sistemas ar jų elementus: inžinerinio ugdymo, klasikinio ugdymo, ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo, sporto ir sveikatos ugdymo, sausumos kadetų ugdymo, humanistinės kultūros ugdymo menine veikla, katalikiškojo ugdymo, jėzuitų pedagogika grįsto ugdymo, taip pat Suzuki talentų ugdymo, Montesori ir Valdorfo pedagogikos koncepcijas.