Mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti sulauktas rekordinis paraiškų skaičiaus

Publikuota: 2016 m. balandžio 6 d. trečiadienis

Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukta 292 paraiškų, planuojamų įgyvendinti bendra projektų vertė – 311,18 mln. eurų. Paraiškas pagal šią priemonę galėjo teikti tiek jau veikiančios, tiek įsteigtos naujos įmonės taikomiesiems moksliniams tyrimams, produkto prototipo sukūrimui ir bandymui, laboratorijų įrengimui, tyrėjų personalui išlaikyti ir kitoms su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusioms veikloms.

„Džiugu, kad pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukta tiek daug paraiškų. Tai rodo, kad Lietuvos mokslo įstaigos ir verslo įmonės, pasinaudodamos ES investicijomis, siekia kurti inovatyvius produktus, įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus ir taip stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Be to, šios ES investicijos sudaro galimybę įmonėms plėstis ir konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Verslas pagal šią priemonę dėl finansavimo konkuruoja tik su tai pačiai sumaniosios specializacijos krypčiai priskiriamais projektais. ES investicijos bus paskirstytos projektams, įgyvendinamiems sveikatos technologijų ir biotechnologijų, naujų gamybos procesų ir technologijų, agroinovacijų ir maisto technologijų, energetikos, įtraukios ir kūrybingos visuomenės, transporto, logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų srityje.

Agroinovacijų ir maisto technologijų srityje sulaukta 36 paraiškų, bendra projektų vertė (ES investicijos ir pareiškėjo lėšos) – 55,1 mln. eurų. Šioje srityje siekiama tvarių agrobiologinių išteklių, saugesnio ir funkcionalaus maisto, inovatyvaus biožaliavų kūrimo, tobulinimo ir perdirbimo (biorafinavimo).

Energetikos ir tvariosios aplinkos srityje gautos 35 paraiškos, bendra projektų vertė – 36,3 mln. eurų. Šioje srityje lėšas numatoma skirti išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemoms tobulinti. Įmonės taip pat ketina plėtoti energijos ir kuro gamybą iš biomasės ar atliekų, apdoroti, saugoti ir šalinti atliekas. Finansavimas šioje srityje suteiktų galimybę kurti išmaniuosius mažaenergius pastatus ir saulės energijos įrenginius.

Įtraukios ir kūrybingos visuomenės srityje gautos 25 paraiškos, projektų vertė 19 mln. eurų. Šioje srityje planuojama diegti modernias ugdymosi technologijas ir skatinti modernius ugdymosi procesus, prisidėti prie proveržio inovacijų kūrimo ir technologijų ir procesų diegimo.

Naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų srityje sulaukta 70 paraiškų, projektų vertė – 62,2,7 mln. eurų. Įgyvendinamais projektais bus plėtojamos lazerinės technologijos, konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos. ES investicijos taip pat prisidės prie lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos diegimo.

Sveikatos technologijos ir biotechnologijos srityje gautos 69 paraiškos, projektų vertė 97,1 mln. eurų. Investicijų gavėjai ES lėšas planuoja panaudoti molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai, taip pat pažangių taikomųjų technologijų kūrimui, medicinos inžinerijai, skirtai ankstyvai diagnostikai ir gydymui.

Transporto, logistikos ir informacinių ryšio technologijų srityje sulaukta 51 paraiškos, projektų vertė 36,3 mln. eurų. ES lėšomis bus plėtojamos sumaniosios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos, taip pat tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos ir modeliai.

Pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ šiuo kvietimu planuojama investuoti 60 mln. eurų, o per 2014–2020 metų laikotarpį numatyta investuoti 139 mln. eurų ES investicijų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »