Naująja mokymosi metodika sieks sudominti „Z“ kartą

Publikuota: 2014 m. balandžio 9 d. trečiadienis

Leidykla „Šviesa“ šiandien pristatė naują mokymosi komplektų seriją „Atrask“, skirtą vadinamajai „Z“ kartai. Ši serija pritaikyta Vakarų Europos šalyse plačiai naudojamai metodikai – mokymuisi tiriant, kurią taikant mokiniai skatinami neapsiriboti vien faktų ir formulių įsiminimu, bet mokytis mąstyti, samprotauti, ieškoti informacijos, ją apdoroti, interpretuoti, įvertinti, atrasti įvairių problemų sprendimus.

Mokymasis tiriant simboliškai perteiktas teatralizuotoje pamokoje, kurios metu aktoriai atskleidė, kaip joje keičiasi mokytojo vaidmuo ir mokinių įsitraukimas lyginant su tradicine pamoka. Renginį atidarė Ugdymo ir plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis

Švietimo srities atstovai, dalyvavę renginyje, pastebėjo, kad šiuolaikinėje visuomenėje, kur vyrauja informacijos perteklius, moksleivių motyvavimas tampa vis didesniu iššūkiu. Pasak „Atrask“ idėjos autoriaus, švietimo eksperto Alfredo Ramanausko, naujos mokymosi tiriant metodikos pritaikymą mokymosi priemonėse ir paskatino siekis efektyviau mokyti vadinamąją „Z“ kartą, kuri vienu metu geba apdoroti didelį informacijos kiekį.

„Kodėl?“ yra svarbiausias gyvenimo klausimas. Tik ieškodami priežasčių, jas analizuodami ir darydami išvadas, galime tobulėti. Šiais laikais internete galime rasti daug informacijos, tačiau čia nėra atsakymo į klausimą „kodėl?“. Būtent todėl svarbu pereiti prie mokymosi tiriant – skatinti pačius vaikus atrasti atsakymus į įvairius klausimus ir tokiu būdu formuoti autentišką jų mąstymą“, – sakė Alfredas Ramanauskas, „Atrask“ idėjos autorius ir švietimo ekspertas.

Problemų sprendimu grįstas mokymasis, arba mokymasis tiriant, Vakarų Europos mokyklose taikomas jau ne vienerius metus. Šis mokymosi metodas Lietuvoje pradėtas naudoti mokant suaugusiuosius ir, stebint gerus jo rezultatus, nuspręsta jį pritaikyti mokant jaunesnio amžiaus mokinius. Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokyklose vykę bandomieji projektai parodė, kad šis mokymosi būdas įdomus tiek mokiniams, tiek mokytojams. Mokiniai labiau įsitraukia į veiklą, bendradarbiauja tarpusavyje, prisiima atsakomybę už savo ir grupės darbą, todėl ilgainiui tai padeda pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų.

Leidyklos „Šviesa” ugdymo metodikos grupės vadovės Linos Virozerovienės teigimu, „Atrask“ metodika skatina praktinių gebėjimų mokytis, komunikuoti, o ypač spręsti problemas, ugdymą. Vadovėlio nereikia „išeiti”, juo mokiniai remiasi kaip pagrindiniu, bet ne vieninteliu informacijos šaltiniu. Svarbesniu vedliu pažinimo kelyje tampa užduočių sąsiuvinis, kuriame formuluojami probleminiai klausimai, skatinantys mokinį ieškoti sprendimų.

 „Tradicinėse pamokose mokytojas aiškina naują medžiagą, vaikai mėgina ją suprasti ir įtvirtina žinias spręsdami užduotis. Mokymusi tiriant pagrįstose pamokose pateikiamas probleminis klausimas, tuomet vaikai, remdamiesi savo patirtimi, diskutuoja grupėse, tuomet ieško papildomos informacijos, ją analizuoja, apibendrina ir pateikia savo išvadas. Juk mokomasi ne tik dėl brandos egzaminų – gerokai svarbiau pasiruošti savarankiškam gyvenimui, nebijoti priimti gyvenimo iššūkių ir kūrybiškai spręsti problemas”, – pasakojo L. Virozerovienė.

Mokymosi sprendimų serijos „Atrask“ pagrindą sudaro užduočių sąsiuvinis, skaitmeniniai ištekliai ir interaktyvi mokytojo knyga, o vadovėlis – tik vienas iš informacijos šaltinių. Pagal naująją metodiką jau paruoštos istorijos 5 klasei, geografijos 6 klasei ir muzikos 9 klasei mokymosi komplektai, tačiau ateityje ketinama šį mokymosi sprendimą tęsti aukštesnėms klasėms bei pritaikyti kitiems mokomiesiems dalykams. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »