Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija

Publikuota: 2016 m. spalio 11 d. antradienis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) partnerystės profesorius ir VU Verslo mokyklos profesorius Raimondas Kuodis sako, kad galbūt jau atėjo laikas sutarčių teorijai gauti įvertinimą. Šiemet Nobelio ekonomikos mokslų premija paskirta Oliveriui Hartui iš Harvardo universitetoir Bengtui Holmströmui iš Masačusetso technologijos instituto už indėlį į sutarčių teoriją.

„Sutartys yra mūsų kasdienybė – sudarome jas su darbdaviais, bankais, draudimo kompanijomis ir panašiai. Šie du garsūs ekonomistai padėjo mums susivokti, kaip jas sudaryti, kad abi šalys gautų maksimalią naudą. Ši teorija praplečia supratimą, kokios struktūros turi būti sutartis, kas joje turi būti parašyta, kaip nustatytos paskatos, kaip valdomos rizikos, kaip turime elgtis esant ateities neapibrėžtumui. Tai labai svarbu kasdieniame gyvenime“, – paaiškina prof. R. Kuodis.

Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija yra mikroekonomikos dalis, nors dabar pasaulis labiau kenčia nuo makroekonominių problemų: nedarbo, ekonominio augimo ir investicijų stokos. Tačiau VU ekonomistas pabrėžia platų šios teorijos praktinį pritaikomumą: „Mokslininkų įžvalgomis remiasi draudimo, kreditavimo sektoriai, nustatydami algas įmonių vadovams, spręsdami, ar jiems mokėti fiksuotą algą, ar iš dalies priklausančią nuo įmonės pasiekimų, kaip vertinti vadovo nuopelną konkrečiai įmonei, kai tuo metu visam sektoriui gerai sekėsi. Visa tai O. Hartas ir B. Holmströmas ir tyrinėjo.“

Dabar daug didelių kompanijų naudojasi šiomis įžvalgomis. Taip pat ir šalių vyriausybės, kurios gali spręsti apie sutarčių sudarymą su privačiu sektoriumi, pavyzdžiui, ar privatizuoti kalėjimus ir kokias sąlygas paskui nustatyti. Kaip visuomenei savaime suprantamą dalyką mokslininkas įvardija frančizę draudimo sektoriuje, pavyzdžiui, draudžiant vairuotojus civilinės atsakomybės draudimu. Ji reikalinga siekiant spręsti moralinės rizikos problemą.

Pirmieji sutarčių teorijai skirti darbai atsirado aštuntajame dešimtmetyje. Lietuvoje, kaip teigia VU ekonomistas, gana mažai naudojamasi ekonomikos mokslu. Ši sutarčių teorija laikoma „aukštesniąja lyga“ ir ją mūsų šalyje dažniausiai taiko stambios vakarietiško kapitalo įmonės: draudimo bendrovės, bankai. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »