„Retas kuris vaikystėje šokęs, dainavęs ar sportavęs tampa profesionaliu sportininku, šokėju ar dainininku. Papildomai mokantis informacinių technologijų padedami pagrindai būsimai karjerai“, – teigia Danguolė Rutkauskienė, Kauno technologijos universiteto Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos (KTU JKM) vadovė. Tačiau apklausos rodo, kad iš 66 proc. moksleivių, lankančių papildomo ugdymo užsiėmimus, tik 6,2 proc. renkasi mokytis informacinių technologijų (IT), kai, tuo tarpu, sportuoja daugiau nei pusė iš jų.

D. Rutkauskienės teigimu, neformaliojo ugdymo srityje vis dar nepakankamai dėmesio (ir valstybės išteklių) yra skiriama tiksliesiems mokslams, nors ir akcentuojama, jog neformalusis švietimas yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir formalusis. Be to, pasak KTU Informatikos fakulteto docentės, tėvai (o jų sprendimas parenkant papildomo ugdymo užsiėmimą vaikams yra svarbiausias) iki galo nesupranta, kad informacinės technologijos – tai ne tik programavimas.

„Informacinės technologijos skverbiasi į visas gyvenimo ir verslo sritis. Ateityje reikalingiausi bus ne programuotojai, o vadinamieji „tarpininkai“ tarp programuotojų ir galutinių klientų ar vartotojų. Programavimo ir dizaino, architektūros sankirtoje atsiranda daug naujų specialybių“, – teigia D. Rutkauskienė.

Su technologijomis šiandien susipažįsta trimečiai

D. Rutkauskienės teigimu, šiandien, kai vis daugiau gyvenimo sričių yra skaitmenizuotos, šios srities išmanymas tam tikru lygmeniu tampa kone būtinybe. Bet kuriam verslui gali reikėti elektroninės parduotuvės, skaitmeninių paslaugų. Todėl kompiuterinio raštingumo turėtų būti mokomi visi.

Šiandien manoma, kad vidutinis amžius, kai vaikas susiduria su technologijomis yra 3 metai, tačiau „oficialiai“ mokytis informacinių technologijų pradedama gerokai vėliau – 5-oje klasėje. Po to, kai vaikas jau būna susiformavęs tam tikrus įgūdžius, ir supratimą, kam tinka naudoti kompiuterį ar mobilųjį telefoną (pavyzdžiui, žaidimams).

Paradoksas, kad žmonės, kurie moko šiandieninius vaikus informacinių technologijų, patys su jomis susipažino gerokai vėliau, nei šiuolaikiniai jų mokiniai. O ir mokymo programos beviltiškai atsilieka nuo technologijų progreso. Tyrimai rodo, kad ne tik Lietuvoje.

Pasak D. Rutkauskienės, į KTU JKM naujovės kelią randa greitai: „Universiteto dėstytojai atneša į mūsų programas mokslo naujoves, o, pavyzdžiui, įmonėse dirbantys programuotojai žino, kokie yra realūs verslo poreikiai.“

Vaikus paskatinti gali tėvai

ES institucijų atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje tėvai yra patys demokratiškiausi vaikų naudojimosi kompiuteriu atžvilgiu – net 60 proc. vaikų turi visišką laisvę naudodamiesi kompiuteriu ir tik kas trečias tėvas sulaukia klausimų iš vaikų apie naudojimąsi IT.

Lietuvoje atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 5 tūkstančiai moksleivių, rodo, kad didžiausią įtaką vaikų papildomo ugdymo užsiėmimų pasirinkimui turi tėvai. Nenuostabu, kad patys nesuprasdami apie informacinių technologijų naudą, jie nemotyvuoja ir vaikų gilinti šių žinių.

Pasak D. Rutkauskienės, informatika yra ne tik patraukli ir gerai apmokama specialybė, bet ir sudėtingas mokslas. Todėl, apsisprendus pasukti į šią sritį paskutinėse klasėse, jau gali būti per vėlu.

Įžanginės KTU JKM mokymo programos leidžia nustatyti, kiek moksleiviui įdomus programavimas. Norintieji ir turintieji gabumų skatinami gilintis toliau, o kitiems siūloma pasirinkti iš kitų programų, kurių įvairiose srityse KTU JKM šiandien siūlo per 20.

Informatikų darbo biržoje nerasime

Atliktas KTU JKM absolventų tyrimas rodo, kad maždaug 80 proc. jų informatikos valstybinį egzaminą išlaiko 90 ir daugiau proc. Aukštas egzamino balas atveria duris į pačias populiariausias specialybes geriausiuose universitetuose: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, Programų sistemos dviejuose didžiausiuose šalies universitetuose buvo populiariausių studijų dešimtuke.

„Nė vieno informacinių technologijų specialisto nerasime užsiregistravusio darbo biržoje, o daugelis programavimą besimokančiųjų dirba jau nuo pirmo kurso“, – teigia D. Rutkauskienė. Pasak jos, ankstyvas susipažinimas su informacinėmis technologijomis ne tik lavina įgūdžius, būtinus šiuolaikiniam žmogui, veikiančiam žinių visuomenėje, bet ir padeda sėkmingos karjeros pagrindus.

Svarbu pasirinkti tinkamus mokymo metodus

Dilema, kad kai kurie moksleiviai išmano daugiau už informatikos mokytojus, pasak specialistų, išsprendžiama. Svarbiausia yra pasirenkami mokymo metodai ir gebėjimas vaikus sudominti. Papildomas informatikos ugdymas parodo moksleiviams, kad kompiuteris naudingas ne tik žaisti, o informatika – ir mokslas, ne tik pramoga.

„KTU JKM sėkmingai deriname tradicines praktines paskaitas su alternatyviais mokymo būdais, integruojančiais virtualias mokymosi aplinkas, e. mokymosi elementus ir robotizuotas sistemas“, – teigia D. Rutkauskienė.

Vyresniųjų klasių moksleiviams, siekiantiems papildomų žinių ir įgūdžių, bet neturintiems galimybių atvykti į paskaitas savaitgaliais, siūloma mokytis nuotoliniu būdu.

1995-aisiais įkurta KTU JKM šiandien veikia nacionaliniu lygmeniu: nuo 2004-ųjų veikia Lietuvos jaunųjų kompiuterininkų mokyklų tinklas, o nuo 2014-ųjų D. Rutkauskienės iniciatyva buvo įsteigtas Inovatyvaus moksleivių papildomo ugdymo tinklas (INPUT), kuris įtraukia ne tik mokslo institucijas, bet ir verslo įstaigas.

Ir mokslas, ir laisvalaikis, ir socialinių įgūdžių lavinimas

Nuo įsteigimo KTU JKM baigė daugiau nei 6,5 tūkst. moksleivių. Mokykloje per metus jų mokosi daugiau nei 600.

Pasak D. Rutkauskienės, mokymasis KTU JKM – tai ne tik pasirengimas būsimai karjerai, laisvalaikio planavimas, bet ir komandinių įgūdžių lavinimas, mokymasis konkuruoti, rengti projektus ir pristatymus, ir net tarptautinė patirtis.

„Mūsų moksleiviai dalyvauja ES rengiamoje programavimo savaitėje „CodeWeek“, modernių technologijų ir verslumo renginyje SWITCH, projekte „Patinka“, patys organizuojame LOGO konkursą ir olimpiadą. Vyksta edukacinės vasaros stovyklos, atvirukų kūrimo konkursai, seminarai. Tokie renginiai suteikia mūsų moksleiviams progą išbandyti savo įgūdžius, įveikiant iššūkius, o mums – pasitikrinti savo dėstomų programų atitikimą laikmečiui ir tarptautiniams standartams. Neužsistovime vietoje“, – teigia KTU JKM vadovė D. Rutkauskienė.