Populiarėja tiksliųjų mokslų studijos

Publikuota: 2014 m. balandžio 18 d. penktadienis

Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.

Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti šiemet pasirinko 16 538 abiturientai, (2013-aisiais 15 973), fizikos – 3393 (pernai 3112).

Vilioja karjeros perspektyvomis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekano Vytauto Janilionio teigimu, visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad fizinių ir technologinių mokslų krypties programos, tokios kaip taikomoji matematika, taikomoji fizika ar medžiagos ir nanotechnologijos yra „sausas“, neįdomus, techninis mokslas, o karjeros galimybės apsiriboja siaurose specifinėse matematikos ar fizikos srityse, yra neteisingas. Dekanas teigia, jog baigusiųjų šias specialybes įsidarbinimo galimybės neribotos.

„Pavyzdžiui, taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įsidarbinamumas yra beveik 100 proc., – teigia V. Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“

JAV ir Anglijoje duomenų analitiko darbas – vienas iš geriausiai apmokamų. „Gal pirmaisiais metais duomenų analitikai ir neuždirba tiek, kiek programuotojai, tačiau vėliau padėtis keičiasi. Programuotojai lieka prie duomenų kodavimo, o analitikai keliauja toliau“, – teigia V. Janilionis.

Tereikia turėti gerą galvą, o sąlygas tobulėti suteiks Universitetas

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanas mano, kad norint studijuoti tiksliuosius mokslus reikalinga gera galva ir mokėjimas dirbti su pažangiausiomis programomis. Jei pirmasis faktorius – labiau asmeninis reikalas, tai dėl techninės bazės V. Janilionis garantuoja – KTU taikomosios matematikos studentai dirba su programomis, kurias taiko 92 proc. garsiausių pasaulio įmonių.

Studijuojantys ar baigę taikomosios matematikos bakalauro studijų programą absolventai naudodamiesi matematinių modeliavimų ir skaičiavimo metodais, formuluoja ir sprendžia praktinius verslo, inžinerijos ir socialinių mokslų uždavinius. Jie gali įsidarbinti sistemos analitikais, modeliavimo ir duomenų analizės specialistais, analitikais-programuotojais, draudimo ir finansų matematikais.

Taikomosios fizikos specialistai geba rasti sudėtingų kompleksinių (įvairių daugiadisciplininių sričių) problemų sprendimus taikant pagrindinius fizikinius principus, taip pat jie naudoja savo žinias moksliniams tyrimams įvairiose srityse, kuriose galimas technologinis proveržis. Taikomosios fizikos absolventai dirba mokslo centruose ir tyrimo įstaigose, laboratorijose, medicinos įstaigose, aplinkotyros bei aplinkosaugos žinybose, radiacinės saugos, valstybės saugumo tarnybose.

Medžiagų ir nanotechnologijų absolventai išmano aukštąsias technologijas (mikro- ir nanotechnologijas) ir jose naudojamas naujas medžiagas bei jų darinius. Taip jie geba parinkti, kurti, diegti ir naudoti šiuolaikines medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms. Baigę šias studijas absolventai dirba įmonėse parduodančiose ir gaminančiose šiuolaikines medžiagas, medicinos įmonėse, kuriančiose ir įdiegiančiose modernias medžiagas, Lietuvos elektronikos pramonėje, aplinkos apsaugos laboratorijose. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Perspektyviems gyvybės mokslų tyrėjams atsiveria naujos galimybės

Gyvenimas ir pažinimas – šie du svarbūs dalykai minimi antrosios gyvybėms mokslams skirtos konferencijos „Vita Scientia“ pavadinime. Šią savaitę į Jungtinį gyvybės mokslų centrą (JGMC) suvažiavo apie 400 dalyvių iš 12 šalių. skaityti »

Patobulinta neformaliojo vaikų švietimo krepšelio skyrimo metodika

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtinto pataisytą Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Nauja tai, kad krepšelio suma – 15 eurų – galės svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui bus galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. skaityti »

VGTU bendradarbiaus su Lietuvos statistikos departamentu

Į VGTU partnerių ratą įsiliejo ir Lietuvos statistikos departamentas – sausio 5 dieną pasirašyta abipusė bendradarbiavimo sutartis. skaityti »

„MRU Naktis“ – tarp geriausių metų studentų renginių

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir naujienų portalas DELFI paskelbė geriausių metų projektų bei labiausiai nusipelniusių studentų apdovanojimus. skaityti »

Studento sukurtas robotas: „kūną“ pagamino 3D spausdintuvu, skydą – iš glaistyklės

Taline vykstančių robotų varžybų „Robotex“ nuolatinis dalyvis yra Kauno technologijos universiteto studentas Giedrius Liaučys. Jo sukurtas robotas mini sumo rungtyje gruodį vykusiame renginyje užėmė penktą vietą tarp 60 dalyvių. skaityti »

KU Robotikos klubo nariai puikiai pasirodė robotų sumo rungtynėse Japonijoje

Klaipėdos universiteto (KU) Robotikos klubo nariai Augustas Gedgaudas ir Oleg Lyan 2015 m. gruodžio 13 dieną dalyvavo pasaulinėse robotų sumo rungtynėse „International Robot Sumo Tournament 2015“ Japonijoje. skaityti »

LEU mokslininkai laimėjo LMT finansavimą leidinių leidybos konkurse

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto mokslininkai akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša ir doc. dr. Darius Alekna laimėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimą leidinių leidybos konkurse. skaityti »

Šalies konkurencingumui didinti – aukštesnė mokslo ir studijų kokybė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios padės pakelti aukštojo mokslo kokybę, orientuoti studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinti inovacijas. skaityti »

Bendriems mokslo ir verslo projektams skatinti bus paskirstyta 60 mln. eurų

Ūkio ministerija kviečia įmones, mokslinius tyrimus atliekančias viešąsias įstaigas teikti paraiškas gauti finansavimą. Pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ Ūkio ministerija pirmuoju kvietimu paskirstys 60 mln. eurų. skaityti »

Nuo sausio 1 dienos didėja finansavimas švietimui

Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų ir paskirstymo metodikos pakeitimus. skaityti »