Populiarėja tiksliųjų mokslų studijos

Publikuota: 2014 m. balandžio 18 d. penktadienis

Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.

Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti šiemet pasirinko 16 538 abiturientai, (2013-aisiais 15 973), fizikos – 3393 (pernai 3112).

Vilioja karjeros perspektyvomis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekano Vytauto Janilionio teigimu, visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad fizinių ir technologinių mokslų krypties programos, tokios kaip taikomoji matematika, taikomoji fizika ar medžiagos ir nanotechnologijos yra „sausas“, neįdomus, techninis mokslas, o karjeros galimybės apsiriboja siaurose specifinėse matematikos ar fizikos srityse, yra neteisingas. Dekanas teigia, jog baigusiųjų šias specialybes įsidarbinimo galimybės neribotos.

„Pavyzdžiui, taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įsidarbinamumas yra beveik 100 proc., – teigia V. Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“

JAV ir Anglijoje duomenų analitiko darbas – vienas iš geriausiai apmokamų. „Gal pirmaisiais metais duomenų analitikai ir neuždirba tiek, kiek programuotojai, tačiau vėliau padėtis keičiasi. Programuotojai lieka prie duomenų kodavimo, o analitikai keliauja toliau“, – teigia V. Janilionis.

Tereikia turėti gerą galvą, o sąlygas tobulėti suteiks Universitetas

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanas mano, kad norint studijuoti tiksliuosius mokslus reikalinga gera galva ir mokėjimas dirbti su pažangiausiomis programomis. Jei pirmasis faktorius – labiau asmeninis reikalas, tai dėl techninės bazės V. Janilionis garantuoja – KTU taikomosios matematikos studentai dirba su programomis, kurias taiko 92 proc. garsiausių pasaulio įmonių.

Studijuojantys ar baigę taikomosios matematikos bakalauro studijų programą absolventai naudodamiesi matematinių modeliavimų ir skaičiavimo metodais, formuluoja ir sprendžia praktinius verslo, inžinerijos ir socialinių mokslų uždavinius. Jie gali įsidarbinti sistemos analitikais, modeliavimo ir duomenų analizės specialistais, analitikais-programuotojais, draudimo ir finansų matematikais.

Taikomosios fizikos specialistai geba rasti sudėtingų kompleksinių (įvairių daugiadisciplininių sričių) problemų sprendimus taikant pagrindinius fizikinius principus, taip pat jie naudoja savo žinias moksliniams tyrimams įvairiose srityse, kuriose galimas technologinis proveržis. Taikomosios fizikos absolventai dirba mokslo centruose ir tyrimo įstaigose, laboratorijose, medicinos įstaigose, aplinkotyros bei aplinkosaugos žinybose, radiacinės saugos, valstybės saugumo tarnybose.

Medžiagų ir nanotechnologijų absolventai išmano aukštąsias technologijas (mikro- ir nanotechnologijas) ir jose naudojamas naujas medžiagas bei jų darinius. Taip jie geba parinkti, kurti, diegti ir naudoti šiuolaikines medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms. Baigę šias studijas absolventai dirba įmonėse parduodančiose ir gaminančiose šiuolaikines medžiagas, medicinos įmonėse, kuriančiose ir įdiegiančiose modernias medžiagas, Lietuvos elektronikos pramonėje, aplinkos apsaugos laboratorijose. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU rektorius susitiko su universiteto studentais iš Kinijos

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis susitiko su studentais iš Kinijos, kurie studijuoja mūsų universitete. skaityti »

Lietuvos verslo konfederacija stiprina partnerystę su mokslu

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) stiprina partnerystę su mokslo bendruomene – LVK prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. skaityti »

LEU prisijungė prie europinio „U-Multirank“ reitingo

Praėjusią savaitę buvo pateikti galutiniai duomenys apie Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) Europos Sąjungos universitetus vertinančio „U-Multirank“ reitingo ekspertams. skaityti »

KTU ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas tampa partneriais

Siekdama aukštesnės studijų ir mokslinių tyrimų kokybės akademinė bendruomenė pati inicijuoja tai, kas neišvengiama – telkia geriausių šalies aukštųjų mokyklų potencialą skaityti »

Magnetinės deimanto savybės – naujas Lietuvos mokslininkų tyrimų objektas

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) gautas finansavimas reikšmingam mokslo projektui. Pagal pirmą kartą Lietuvoje finansuotą „M-era.Net“ programą bus tiriamas deimanto defektų panaudojimas nano-metrologijoje. skaityti »

MITA skelbia konkursą dėl stažuočių NASA mokslinių tyrimų centre

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia naują konkursą dėl tarptautinių vasaros ir rudens stažuočių NASA mokslinių tyrimų centre 2016 metais, kurių metu studentai galės įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties. skaityti »

Į aukštąsias mokyklas stojantiesiems asmenims reikės išlaikyti bent vieną valstybinį egzaminą

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3709(2), kuriomis nutarta nustatyti, kad asmenims, nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą. skaityti »

Lietuvos mokslininkams – precedento neturintis finansavimas

Per 900 Lietuvos tyrėjų įvykdė 106 mokslinių tyrimų projektus už 32 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei tikisi gauti tris kartus didesnę sumą – apie 95 mln. eurų, kurie numatyti moksliniams tyrimams finansuoti 2014–2020 metais. skaityti »

Informatinis ugdymas ateina į pradines klases

Pastaruoju metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) dalykų mokymui stiprinti. Švietimo ir mokslo ministerija jau parengė STEM strategijos gaires Lietuvos mokykloms. skaityti »

Naujas SMK projektas padės Afrikos jaunimui pasirinkti karjeros kelią

Europos Komisija patvirtino naują Socialinių mokslų kolegijos (SMK) projektą, kuriuo numatoma kurti Karjeros centrus Kenijoje, Ugandoje ir Ganoje. skaityti »