Populiarėja tiksliųjų mokslų studijos

Publikuota: 2014 m. balandžio 18 d. penktadienis

Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.

Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti šiemet pasirinko 16 538 abiturientai, (2013-aisiais 15 973), fizikos – 3393 (pernai 3112).

Vilioja karjeros perspektyvomis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekano Vytauto Janilionio teigimu, visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad fizinių ir technologinių mokslų krypties programos, tokios kaip taikomoji matematika, taikomoji fizika ar medžiagos ir nanotechnologijos yra „sausas“, neįdomus, techninis mokslas, o karjeros galimybės apsiriboja siaurose specifinėse matematikos ar fizikos srityse, yra neteisingas. Dekanas teigia, jog baigusiųjų šias specialybes įsidarbinimo galimybės neribotos.

„Pavyzdžiui, taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įsidarbinamumas yra beveik 100 proc., – teigia V. Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“

JAV ir Anglijoje duomenų analitiko darbas – vienas iš geriausiai apmokamų. „Gal pirmaisiais metais duomenų analitikai ir neuždirba tiek, kiek programuotojai, tačiau vėliau padėtis keičiasi. Programuotojai lieka prie duomenų kodavimo, o analitikai keliauja toliau“, – teigia V. Janilionis.

Tereikia turėti gerą galvą, o sąlygas tobulėti suteiks Universitetas

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanas mano, kad norint studijuoti tiksliuosius mokslus reikalinga gera galva ir mokėjimas dirbti su pažangiausiomis programomis. Jei pirmasis faktorius – labiau asmeninis reikalas, tai dėl techninės bazės V. Janilionis garantuoja – KTU taikomosios matematikos studentai dirba su programomis, kurias taiko 92 proc. garsiausių pasaulio įmonių.

Studijuojantys ar baigę taikomosios matematikos bakalauro studijų programą absolventai naudodamiesi matematinių modeliavimų ir skaičiavimo metodais, formuluoja ir sprendžia praktinius verslo, inžinerijos ir socialinių mokslų uždavinius. Jie gali įsidarbinti sistemos analitikais, modeliavimo ir duomenų analizės specialistais, analitikais-programuotojais, draudimo ir finansų matematikais.

Taikomosios fizikos specialistai geba rasti sudėtingų kompleksinių (įvairių daugiadisciplininių sričių) problemų sprendimus taikant pagrindinius fizikinius principus, taip pat jie naudoja savo žinias moksliniams tyrimams įvairiose srityse, kuriose galimas technologinis proveržis. Taikomosios fizikos absolventai dirba mokslo centruose ir tyrimo įstaigose, laboratorijose, medicinos įstaigose, aplinkotyros bei aplinkosaugos žinybose, radiacinės saugos, valstybės saugumo tarnybose.

Medžiagų ir nanotechnologijų absolventai išmano aukštąsias technologijas (mikro- ir nanotechnologijas) ir jose naudojamas naujas medžiagas bei jų darinius. Taip jie geba parinkti, kurti, diegti ir naudoti šiuolaikines medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms. Baigę šias studijas absolventai dirba įmonėse parduodančiose ir gaminančiose šiuolaikines medžiagas, medicinos įmonėse, kuriančiose ir įdiegiančiose modernias medžiagas, Lietuvos elektronikos pramonėje, aplinkos apsaugos laboratorijose. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose

Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą, vienijantį gyvybės mokslininkų bendruomenę. skaityti »

MRU vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas

Lapkričio 27 d., 17.30–19.00 val., Mykolo Romerio universitete (I-414 auditorijoje) vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas skaityti »

Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai

Lietuvišką darganą į ispanišką saulę trumpam iškeitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) atstovai namo grįžo netuščiomis. Jų rankose – ne tik nauja bendravimo sutartis su Migelio Hernandezo universitetu (Elčė, Ispanija). skaityti »

Programuoti galima išmokti ir žaidžiant

Programavimo įgūdžiai padės ne tik ateities karjeroje, bet ir išmokins spręsti problemas, logiškai mąstyti. Tiesa, programavimo pagrindų nebūtina mokytis sudėtingai – vaikai su jais gali susipažinti ir žaisdami mėgstamus žaidimus. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ES Tarybos posėdyje diskutavo apie migrantų integraciją

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pirmadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos posėdyje tema „Švietimas ir migracija. Neseniai atvykusių migrantų ir migrantų kilmės asmenų integravimo strategijos“. skaityti »

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokytojų kvalifikacijos kėlimą geriausiuose pasaulio tyrimų centruose

Dvi fizikos mokytojos lapkričio 9–20 dienomis dalyvavo Japonijoje, Tokai mieste, Japonijos branduolinės energetikos agentūros organizuotame tarptautiniame seminare, skirtame moksleivių edukacijai apie radiaciją. skaityti »

Plečiasi VU sukurtas pasaulinis informatikos tinklas „Bebras“

Praėjusi savaitė buvo oficialiai paskelbta „Bebro“ renginių savaite daugiau kaip 40 šalių. skaityti »

Bitkoinų stabilumą saugo ne įstatymai, o matematika

Jeigu bandytume suprasti, kaip veikia kriptografinė bitkoinų valiuta, pradėję nuo techninių detalių, iškart pasimestume. Tad pabandykime pažvelgti į atsiskaitymų šia valiuta sistemą tarsi iš paukščio skrydžio daug ką supaprastindami ir palygindami su atsiskaitymais tikrais pinigais. skaityti »

Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. skaityti »