Robotai „Lingroidai“ kuria savo kalbą

Publikuota: 2011 m. gegužės 20 d. penktadienis

Paprastai skaitmeninių sistemų komunikacijai naudojamos specialios komandos, kurios iš anksto įdiegtos programinėje ar aparatinėje įrangoje ir vienodai suprantamos visų informaciją siunčiančių ir gaunančių objektų, tačiau Australijos mokslininkai nutarė kiek pakeisti šią taisyklę ir sukūrė robotus, kurie bendraudami neturi iš anksto apibrėžtų žodžių ir juos kuria patys panašiai kaip vaikai.

Šie važinėjantys robotai, pavadinti „Lingroidais“, turi vaizdo kamerą, lazerinį atstumo matuoklį bei sonarą, padedantį sudaryti vietos žemėlapį ir išvengti kliūčių. Taip pat jie turi mikrofoną ir garsiakalbį ir gali garsiniais signalais bendrauti tarpusavyje.

Šio projekto idėja galima apibūdinti maždaug taip: įsivaizduokite, kad pabudote ryte, visiškai pamiršę visas mokėtas kalbas, ir sutikote žmogų, turintį lygiai tokią pačią problemą. Ką darytumėte? Greičiausiai mėgintumėte sugalvoti kažkokį žodį ir parodytumėte į daiktą, kurį mėginate įvardinti, taip sukurdami sąsają tarp to daikto ir jo naujo pavadinimo. Ir tai būtent tai, ką daro „Lingroidai“. Jei vienas jų atsiduria nežinomoje vietoje, jis sukuria žodį, atsitiktinai parinkdamas raides, ir pasako jį kitam sutiktam robotui, taip jam nurodydamas, kaip pavadinta ši vieta.

Po pradinio etapo robotai ima sutvirtinti savo kalbos žinias. Pavyzdžiui, vienam ištarus „kuzo“, jie abu skuba į tą vietą, kuri, jų nuomone, taip pavadinta. Jei jie pasirenka tą pačią vietą ir susitinka, sąsaja tarp vietos  ir jos pavadinimo yra patvirtinama. Taip pat robotai gali ir paklausti vienas kito apie vietą, iš kur jie atvažiavo – taip sukuriami žodžiai, susieti su labiau abstrakčiomis sąvokomis, tokiomis kaip kryptis ir atstumas.

Po kelių tūkstančių „pasikalbėjimų“ robotai sugebėjo sutarti dėl krypties pavadinimo maždaug dešimties laipsnių tikslumu, o dėl atstumų apibūdinimo sutarė 40 cm tikslumu. Be to, naudodami vien tik savo sukurtus žodžius, kiekvienas robotas sugebėjo sukurti labirinto, kuriuo važinėjo, zonų žemėlapį ir suteikti joms vardus, ir abu šie žemėlapiai labai gerai atitiko vienas kitą.

„Lingroidų“ kūrėjai planuoja juos tobulinti ir „išmokyti kalbėti“ gerokai sudėtingesnėmis temomis, pavyzdžiui, duoti vienas kitam nurodymus, kaip patekti į kurią nors vietą. O mokslininkų tikslas – pasiekti, kad jie pradėtų efektyviai bendrauti, gal būt ne tik tarpusavyje, bet ir su žmonėmis.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Konkurencijos taryba leido KTU įsigyti 79 proc. ISM akcijų

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba kovo 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo leido Kauno technologijos universitetui (KTU) įsigyti kontrolinį ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (ISM) akcijų paketą. skaityti »

Moksleiviai kviečiami išbandyti jėgas nacionaliniame teisinių žinių konkurse

Pradedama teisinio švietimo iniciatyva – pirmoji Nacionalinė teisinių žinių olimpiada. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – ugdyti Lietuvos jaunimo teisinį sąmoningumą ir supratimą apie teisinę valstybę, teisinę kultūrą. skaityti »

LEU GMTF vyks 54-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada

Kovo 17 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete (GMTF) vyks 54-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada. skaityti »

Prezidentė atidarys CERN parodą ir du mokslo centrus

Dalia Grybauskaitė antradienį, kovo 15 d., 11 val. kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria atidarys du pažangiausius Baltijos jūros regione mokslinių tyrimų centrus ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN parodą. skaityti »

Kviečiama teikti idėjas ir siūlymus dėl Europos Inovacijų Tarybos kūrimo

Europos Komisija inicijuoja Europos Inovacijų Tarybos steigimą ir kviečia visus suinteresuotus asmenis iki balandžio 29 dienos teikti idėjas dėl šios Tarybos veiklos gairių. skaityti »

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos bei kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Tačiau svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet kartu orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės ir socialinės-ekonominės naudos“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi Lietuvos mokslo premijų laureatus. skaityti »

LEU veiklą pradeda Ikiuniversitetinio ugdymo centras

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) veiklą pradėjo Ikiuniversitetinio ugdymo centras (IUC). skaityti »

LMT patvirtino atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires

Lietuvos mokslo taryba (LMT) patvirtino atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires. Jos taikomos LMT finansuojamų mokslinių tyrimų ir sklaidos projektų mokslo publikacijoms ir projektų įgyvendinimo metu gautiems duomenims. skaityti »

LEU viešės garsus Vokietijos komiksų autorius Markusas Witzelis

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) kovo 4–5 d. viešės garsus Vokietijos komiksų autorius Markusas Witzelis, dar žinomas Mawilio pseudonimu. skaityti »

SEB bankas kviečia jaunimą į diskusijas apie finansus

Tradiciškai dalyvaudamas Vaikų finansinio švietimo savaitės ir Europos pinigų savaitės renginiuose, SEB bankas kviečia vyresniųjų klasių moksleivius į interaktyvias diskusijas „Rytojus atėjo vakar“. skaityti »