Robotai, galintys skraidyti būriu

Publikuota: 2011 m. spalio 14 d. penktadienis

Lozanos politechnikos instituto tyrėjai kartu su įmone „senseFly“ sukūrė robotus, kurie gali skraidyti būriu. Tam jie pasinaudojo dar 1986 metais atrastu algoritmu, skaičiuojančiu kūnų judėjimą trimatėje erdvėje, kai kiekvienas būrio narys bendrauja tik su savo artimiausiu kaimynu ir visai nieko nežino apie kitų būrio narių judėjimą. Įdomiausia, kad toks algoritmas leido gana tiksliai atkurti paukščių būrio judėjimą.

Skraidantys aparatai turėjo tik standartinius elektronikos modulius - mikrokompiuterius su Linux operacine sistema, Wi-Fi ryšį bendravimui su kitais būrio nariais, autopilotą, turintį tik giroskopą ir du slėgio sensorius ir kontroliuojantį aukštį ir posūkius, ir GPS sistemą skrydžio vietos nustatymui bei orientavimuisi.

Jie buvo užprogramuoti skristi vienodu greičiu ir laikytis netoli vienas kito, vėliau bandymų metu buvo įvesta ir galimybė migruoti į nurodytą zoną. Tyrėjai teigia, kad toks skraidančių robotų būrys labai tiktų rinkti duomenis žemėlapiams ir paieškos misijoms. Kol kas bandymai atliekami su 10 robotų, tačiau kompiuterinio modeliavimo rezultatai rodo, kad tokiame būryje galėtų saugiai skristi ir iki 100 narių.

Robotai turi nedidelį elektros variklį,kuriam akumuliatoriaus energijos pakanka 30 minučių skrydžio, jų sparnų mojis - 80 centimetrų, svoris - 420 gramų.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »