Šeimos finansų ekspertė: studijas rinktis vien pagal kainą nevertėtų

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 7 d. penktadienis

Prasideda papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Nors valstybės finansuojamų vietų dar šiek tiek liko, tačiau didžioji dauguma stojančiųjų turės spręsti dilemą, kokias mokamas studijas pasirinkti? SEB banko šeimos finansų ekspertė, dr. Julita Varanauskienė pataria neskubėti griebti pigiausio varianto. Nors kaina – svarbus kriterijus, ne mažiau svarbu įvertinti studijų ir kokybę, tarptautiškumą bei pragyvenimo išlaidas pasirinktame mieste.

„Ar teisinga pirkti pigiausią automobilį, pigiausius batus? Žinoma, negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad brangesnis – tai būtinai geresnis, bet rinktis vieną ar kitą studijų kryptį vien dėl to, kad ji pigiausia, finansiškai ateityje gali būti visai nenaudinga. Svarbiau kainos ir kokybės – studijų rezultato – santykis“, – studijų kainos reikšmę pavyzdžiais iliustruoja Julita Varanauskienė.

Besirenkantiems iš kelių mokamų studijų variantų, reikėtų gerai apgalvoti ne tik finansinius kriterijus, bet ir pasvarstyti, kokia bus gauto diplomo vertė.

„Mano nuomone, studijų kaina neturi būti vienintelis lemiamas veiksnys, ką ar kur studijuoti. Svarbu, ar studijų kryptis patinka, ar jas laikome naudingomis sau ne tik dabar, bet ir ateityje. Pavyzdžiui, pagal kainą nereikėtų spręsti, ką geriau rinktis studijuoti – sporto mediciną ar anglų kalbos filologiją. 

Jei panašias studijų kryptis siūlo skirtingos aukštosios mokyklos už skirtingą kainą, o mes renkamės ne ką, bet kur studijuoti, be studijų kainos dar svarbu įvertinti  ir pragyvenimo kainą,  jei mokyklos skirtinguose miestuose ar net šalyse., Taip pat svarbu atsižvelgti, kiek stipri yra viena ar kita mokykla tam tikroje  srityje, kaip  planuojamą  studijų kryptį vertina reglamentuojančios institucijos, pavyzdžiui, Studijų kokybės vertinimo centras. 

Taigi, renkantis, kur studijuoti, verta lyginti ne pagal vieną kriterijų), o pagal keletą – ir finansinių, tokių kaip  pragyvenimo kaina, ir nefinansinių, tokių kaip studijų kokybė, tarptautiškumas ir pan.)“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė. 

Mokesčius už studijas bei mokslams skiriamą laiką J. Varanauskienė vadina viena svarbiausių investicijų į ateitį. Pasak ekspertės, jos atsiperkamumas priklauso nuo gerai apgalvoto ir įvertinto pasirinkimo. 

„Nors išsilavinimas pats savaime negarantuoja darbo vietos, tačiau vertinant bendrai, yra ryšys tarp išsilavinimo ir tikimybės turėti darbą, tarp išsilavinimo ir darbo užmokesčio dydžio. Paprastai jau vidurinėje mokykloje mokiniai  moka apskaičiuoti atsiperkamumą – išlaidas studijoms lygina su tikėtinomis pajamomis, kurias bus galima gauti įgijus išsilavinimą, ir suskaičiuoja, kiek metų reikėtų dirbti, norint padengti studijų kainą arba paskolą studijoms.

 Tik apie tikėtinas pajamas jie sprendžia pagal pačius geriausius, optimistiškiausius matytus ar girdėtus atvejus, pamiršdami įvertinti tikimybę, kad jų pačių atvejis bus nebūtinai toks. Todėl tikslingiau būtų orientuotis į vidutines, o ne didžiausias, tokį išsilavinimą įgijusių žmonių pajamas.

 Kita vertus, vertėtų atsižvelgti ne tik į tikėtiną darbo užmokesčio dydį, bet ir į kitas galimybes, kurias atveria vienos ar kitos studijos vienoje ar kitoje mokykloje: pažįstamų – studijų draugų, dėstytojų, mokslininkų – ratas, galimybė dalyvauti svarbiuose moksliniuose tyrimuose ar projektuose, įgyti vertingos patirties dirbant taikant naujausius metodus, su naujausiomis technologijomis, praplėsti akiratį, pamatyti ir išbandyti, tai kas pasaulyje daroma šioje srityje“, – pataria ekspertė.

Papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas prasidės rugpjūčio 7 d. Stojantieji prašymus pateikti privalo iki 10 d. 17 val. Sutarčių pasirašymas su pakviestaisiais studijuoti vyks rugpjūčio 13–14 dienomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »