Specialistų kvalifikacijos žemėlapyje – duomenys apie 2012 ir 2013 m. absolventų karjerą

Publikuota: 2015 m. gegužės 11 d. pirmadienis

Kaip įvairių sričių absolventus priima darbo rinka, kaip greitai jiems pavyksta įsidarbinti, kokius darbus jie dirba ir kokius atlyginimus gauna? Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę. Ji apžvelgia, kaip į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 m. baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus.

Įsidarbinimas

Absolventų įsidarbinimas viršija 70 proc. vidutinį Lietuvos užimtumo lygį. Iškart baigę studijas susiranda darbus daugiau nei 75 proc. absolventų. Įsidarbina 88 proc. magistrų, 81 proc. universitetų bakalaurų ir 82 proc. baigusiųjų kolegijas.

Atlyginimas

Studijų metu dirbančių universitetų ir kolegijų studentų įsidarbinimo ir atlyginimų dydis panašus, tačiau baigus studijas atlyginimų skirtumas pradeda augti, universitetų absolventai uždirba daugiau. Praėjus metams po studijų baigimo gaunamas vidutinis atlyginimas yra tarp 1500 ir 2000 Lt (434 – 579 Eur). Palyginimui – 2013 m. vidutinis Lietuvos gyventojų atlyginimas buvo 2 232 Lt. 

Nors didžiausi atlyginimų vidurkiai pastebimi tarp Vilniuje studijas pabaigusių absolventų – po 12 mėn. vidutinis jų uždarbis siekia 2042 Lt/591 Eur, didžiausius atlyginimus, viršijančius 2500 Lt/724 Eur, gauna Kauno aukštųjų mokyklų absolventai, dirbantys Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse. Baigę aukštesnės pakopos studijas uždirba daugiau. Pavyzdžiui, matematikos ir kompiuterių mokslų bakalaurai vidutiniškai uždirba 555 eurus, o magistrai – 742 eurus.

Atskiros specialybės

Geriausiai sekasi matematikos ir kompiuterijos mokslų absolventams: jie įsidarbina greičiau ir uždirba daugiau nei Lietuvos vidurkis. Puikiai darbo rinkoje įsitvirtina įgijusieji vaistininko ir odontologo kvalifikaciją magistrai. Teisės studijas baigę bakalaurai įsidarbina prasčiau ir uždirba mažiau nei Lietuvos vidurkis, tačiau teisės magistrų įsidarbinimas ir atlyginimo dydis viršija Lietuvos vidurkį.

Darbus taip pat greitai pavyksta rasti inžinerijos, technologijos, verslo ir vadybos, komunikacijos, medicinos ir sveikatos, socialinių studijų absolventams. Praėjus metams po studijų baigimo darbus turi daugiau nei 80 proc. šių studijų absolventų.

Sektoriai

Įsidarbinusieji privačiajame sektoriuje gauna didesnius atlygius nei dirbantys viešajame sektoriuje. Individuali veikla būdinga studijų kryptims, ruošiančioms menininkus, teisininkus, vertėjus bei žemės ūkio atstovus.

Pirminės analizės pagrindu MOSTA vykdys tolesnę nuolatinę absolventų karjeros stebėseną. Periodiškai atliekama analizė leis matyti išsamų vaizdą ir bus visiems prieinama. Nuolatinė karjeros stebėsena padės kokybiškesnei komunikacijai tarp visų suinteresuotųjų šalių – moksleivių, studentų, aukštųjų mokyklų, darbdavių ir sprendimų priėmėjų.

Duomenis iš skirtingų šaltinių jungiantis žemėlapis leis aukštosioms mokykloms geriau jausti darbo rinkos poreikius, tobulinti studijų programas. Bus efektyviau planuojama švietimo politika ir investicijos. Darbdaviai gaus informaciją apie esamus specialistus, moksleiviai ir studentai – apie darbo rinkos poreikius.


Specialistų kvalifikacijos žemėlapio pirminę analizę galima rasti čia.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »